Tai šiandien vėl stoviu St Pancras, vėl laukiu Edgaro, o kol laukiu, sukinėjuos po knygyną. Skaitinėju, vartau, bandau išsirink knygą, kai iš už akies krašto horizonto išnirusi beveik beformė materija atsistoja taip arti, kad jei staiga sukčiausi į dešinę French kiss - garantuotas. Tik va, šitą žaidimą mes jau žaidę. Trinu širdy delnais, nes Edgaras manosi prisliūkinę nepastebėtas.
Aš staigiai knyga susidomiu dar labiau ir savim patenkintos 'visamatės' balsu apygarsiai klausiu: 'na...tai how are you?' ir toliau sau ala-skaitau.
'Good, thank you! But who are you?' atsako man visiškai nepažįstamas balsas!
Akis-turiu-net-pakaušy veido išraiška dingsta per akimirksnį ir belieka juoktis.
Jezau, kur tas Edgaras?!?!? Kažkaip jau net nepatogu darosi...
