The End. Prigrusti sentimentaliu lapeliu ir skrajuciu, kelioniu gidai, keliauja i lentyna dulkiu rinkt, o ispudziai po truputi vesta ir pasimirsta. Butu laiko (ir pinigu) pilnos kisenes, tikrai noretume grizti, bet kai tiek vietu nematytu, tai ir taip gyvenimo neuzteks visur pabut :)
Neabejotinai, Argentina mums buvo pats geriausias pirmos tolimos keliones pasirinkimas: niekas ten musu baisiai nesokiravo, bet kitonisko (arba jau pamirsto) irgi uzteko.
Ne miestu ten salis ir ne civilizacijos pasiekimu ten vaziuoja zmones ziuret. Kalnai, stepes, kanjonai, ledynai, kriokliai, vandenynas, o kur dar neiprasta fauna ir flora... Nuo vasaros iki ziemos - jei ne per kelias valandas, tai tikrai per vienas ir tas pacias atostogas. Daug foto yra cia ir tikrai ne daug ka gali pridet. Gal tik, kaip visada, nesimato ten visko ir taip smarkiai, kaip mes gyvai, kad matem. :)
Mums sekesi. Viskas vaziavo, skrido ir mus veze, kada norejom ir (svarbiausia) kaip planavom. Ka buvom nusiziureje - pamatem, ka planavom - nuveikem, ka buvom uzsisake - nenusivylem (kai ka net ir vel uzsisakytume), ko ragavom - buvo skanu (net jei ir labai mesiskas musu racionas bendrai gavosi), alaus, vyno ir vietinio limonado progai pasitaikius dar ragausim ir Argentinos blogu zodziu tikrai neminesim.
ITINERARY (20 dienu)
Miestas: El Calafate
Trukme: 2 dienos (3 naktys)
Tikslas: Perito Moreno Ledynas
Apsistojom Cauguenes de Nimez, nes atrode taip, kaip turi atrodyti namas Patagonijoj. Buvo pakankamai toli nuo pagrindines gatves kico, bet ir pakankamai arti, kad uztektu nuosavu koju vietiniams tyrinejimams. Vaizdai pro langus i Andu kalnus ir Argentino ezera, o iskirtinis B&B turtas - Viktoria. Ji viska zinojo nuo iki, noriai tuo dalinosi ir dar kruva ivairiu kalbu.
Valgem savo B&B, La Lechuza ir Mi Rancho. Visur buvo savaip gerai. B&B pusryciai - lengva kontinentiniu variacija su vietiniais pyrageliais ir dulce de lece (lietuviams labiau zinomu kaip Rududu :)). Vakarui jie kasryt budavo pasiruose meniu ir, isanksto uzsisakius, skaniai ir sociai tradiciniais patiekalais primaitindavo. O svarbiausiai, tas geras maistas netoli nuosavos pagalves buvo, kas pasidaro labai aktualu, jei visa diena skridai ar siaip kazkur aktyviai bindzinejai. La Lechuza patiko nes pirmos empanados skanios buvo, ne tik todel, kad pirmos, turejo jie, musu akiai, kitokio Paso de los Toros limonado, ir siaip sauleta diena bet kur sedeti smagiau.
Ir jau pats paciausias El Calafatej (ir vienas is geresniu per visa kelione) Mi Rancho maisto patyrimas. Modelis paprastas - versliukas seimyninis, isikure name, kad, jei ne meniu ant sienos, vargiai restoranu palaikytum, vyras - padavejas, zmona - vireja ir viskas kazkaip sugule i teisingas vietas. Norejom nusikast liezuvi, bet skrandis buvo jau toks pilnas, kad dantys patys nekando.
Zmones: Viktoria, nors ne; VIKTORIA (butinai didziosiom raidem), Daniel Solomon is Sydney ir Luis - musu gidas ant ledyno, dar niekad nesutikes lietuviu.
The funny bit: Pagrindinej miestelio gatvej taip ir nesugebejom rast kompanijos, oragizuojancios transferus i oro uosta, tai atgal vel vaziavom taxi. Atvaziuojant mums jis kainavo 120AR$, o isvaziuojant paeme jau tik 100AR$. Butu gal ir maziau kainave, bet ka sako, nesupratom, o rinktis taksistas gavo is dvieju banknotu: simtines ir dvidesimtines. Tai negi nusiskriausi...
Miestas: Salta
Trukme: 1.5 dienos (2 naktys)
Tikslas: Saltos miestas ir inku vaiku mumijos
Apsistojom Carpe Diem nes viskas ten primine kolonijinius laikus geraja prasme. Didziulis namas su keliais vidiniais kiemais, antikvariniai baldai, porceliano indai ir galybe ivairiausiu sidabro irankiu. Tokia gausa graziu daiktu gyvenamoj aplinkoj!
Pusrycius valgem savo Carpe Diem, ir net jei maistas butu buves neskanus, tie grazus indai ir irankiai butu vistiek viska atpirke. Vienintelius pietus paskyrem empanadu valgymui La Gauchada Parrilla, nes Salta - beveik empanadu sostine. Kad jau - sostine, tai emem tuzina ir daug naminio limonado. Aisku - persivalgem, aisku - prisizadejom, daugiau tokiais kiekiais ne, bet tik iki vakaro istempem, ir vel tas pats. :) Pirma vakara vakarieniavom Dona Salta, nes pastangos ispaniskai susikalbet jau buvo nervus itempe, o cia, buvom patikinti ( ir galim patvirtinti), supras mus ir angliskai. Antra vakara jau atsigavom, liezuvius pakaustem ir ejom i vietine nenusakomo interjero griline/valgykla Don Jose. Didzios dalies tradiciniu uzeigu ir restoranu sukis - visokia mesa visaip. Ir dar, aisku, kiekis toks, kad kaima Afrikoj pamaitintum.
Zmones: Silke ir Ricardo - neiprasti tai aplinkai (nes abu europieciai) Carpe Diem seimininkai, Arne su vyru is Norvegijos bedu su bankais buvo prispausti dar labiau nei mes, bet uztai tureje visu imanomu 'zaislu' laidus, ir labai maloni vietiniu senjoru pora, sutikta La Gauchadoj, visaip kaip bandziusi mus atgrasinti nuo ejimo pesciomis.
The funny bit: Tik isedom i issinuomota masina, ir iskart kazkoks vyrukas prisistate 2AR$ paimt. Kalba tik ispaniskai, cekiukiu knygele mojuoja, sako 'dos'. Tai duot, neduot? Davem. Nes nu, ka gali zinot... reik ir kvailiu mokescius kazkam moket...
Miestas: Purmamarca
Trukme: 2 dienos (1 naktis)
Tikslas: Salinas Grandes, Septyniu Spalvu Kalva ir Humahuaca kanjonas
Apsistojom Hosteria Del Amauta del puikiu vaizdu pro langus
Vakarojom pena restorane. Cia ne tik mesa tave farsiruoja, bet dar ir i tradicines indeniskos muzikos takta tas procesas vyksta. Baisiai megstamas ir populiarus reikalas siaures rytinej Argentinos daly. Tiesa, cia prie jau iprastos jautienos, avienos, triusienos, meniu atsirado patiekalai is lamos. Vietiniams, suprask, nieko ypatingo - tik dar vienas naminis gyvulys.
Pietums - gatves variacija empanadu tema Tilkaroj, buvo tokia gera, kad grizom pakartot :)
Zmones: Enrike - pavydzios drauges iskankintas, bet uztat Lietuva del krepsinio zinantis, pusiau kelioniu gidas pusiau viesbucio administratorius, ir naviai tiesmuki motociklininkai is Urugvajaus.
Miestas: (slightly outside) Salta
Trukme: 1.5h dienos (2 naktys)
Tikslas: Cafayate kanjonas
Apsistojom Finca Valentina Silkei rekomendavus ir dabar dziaugiames, kad pasisakem jai apie savo planus, nes tos pora dienu sitam uzmiescio name galejo buti tik ilgesnes. Visiska ramybe idealioj aplinkoj, todel ir pusryciavom, ir vakarojom cia. Savininkai - Valentina ir Fabrizio - italai, tai kasdienis meniu kazkur tarp tradicinio vietinio ir italisko. Elegantiskas maistas labai romantiskai.
Zmones: Tanya is Kanados su iki asaru juokingom istorijom apie namo statybas Cafayatej, susizavejes kanjonu, bet nusivyles vyno ragavimu Cafayatej portugalas is Sveicarijos, ir amo del perdem prabangiu pastatu Buenos Airese netekus vokieciu seima is Berlyno. Tik ju deka aplankem Argentinos Banka ir, ko gero, amo patys beveik netekom :) Ir, asiku, Velentina su Fabrizio, pasitike su stiklu gerimo ir islydeje, kaip gimines iki kito karto.
The funny bit: Ne paslaptis, kad Saltos ir Jujuy provincijose del auskcio (arba del pramogos) daznam prireikia kokos lapu, todel saujos dydzio dziovintu lapu maiseli nusipirkti legviau negu lengva. Su kramtymu tu lapu, tai jau - kiek kas drista. Mes - po viena du lapus, o iskrendant sutikom berniuka, kuris pilna burna vienam uzkrimtimui prisikimsdavo...
Miestas: Puerto Iguazu
Trukme: 2 dienos (2 naktys)
Tikslas: Iguazu kriokliai
Apsistojom Jasy, nes tose dziunglese jis labiausiai tiko prie aplinkos. Marija labai nuosirdziai norejo, kad mums viskas patiktu. Patiko! Kur tau nepatiks: karsta, baseinas cia pat ir baras caiprinhas beveik konvejariu darantis. Miestelis buvo labai turistinis su visais is to isplaukianciais privalumais ir, deja, trukumais, todel niekur neklaidziojom ir vakarieniaut nusesdavom viesbucio restorane :) Gal ir ne kulinarine virsune, bet steiko, zuvies ant grilio ir svieziu pomidoru Argentinoj niekas sugadint negaletu.
Miestas: Buenos Aires
Trukme: 2.5 dienos (2 naktys)
Tikslas: pats miestas, kad jo kuo daugiau ir kuo ivairesnio
Apsistojom Republica San Telmo paciam istoriniam BA centre. Senas didziulis namas su dviem butais laiptinej, kuriu virsutini Augustinas pavertes B&B. Tiesa, paties Augustino taip ir nesutikom, bet Nicholas ji pavadavo super gerai. Net jei butu nei zodzio angliskai nemokejes, nuo ziurejimo i ji keliai vistiek truputi butu linke :) Nuo B&B vaizdo keliai nelinko, bet savo zavesio vieta tikrai turejo, jau nekalbant apie strategini patoguma ir sansa pagyvent, kaip dauguma portenu.
Kad BA ne eilinis miestas, o sostine, vien del maisto pasirinkimo pasakytum. Yra visko ir is visur. Mesa jau buvo siek tiek pabodus, tai per sitas kelias dienas skaniausiai mums buvo Origen - toks siuolaikiskas, i vietines stileivas ir truputi menininkus orientuotas, net vegetaru megiamas, restoranas.
Vienodai tinkamas pusryciams, pietums, vakarienei ar siaip bendram skrandzio pailsinimui nuo mesos, o musu atveju, privalumas jo didziulis dar ir tame, kad tik uz kampo nuo ten, kur gyvenom. Buenos Aires - antra vieta po rojaus kavos megejams, ir vienokia ar kitokia kavine praktiskai rasi kas 50 zingsniu. Abu kartus BA mes buvom savaitgali, tai nuo ryto tokiose kavinese apstu pagyvenusiu (ir ne tik) laikrasciu skaitytoju ir dailiu, savaites apkalbom besidalinanciu, poniuciu. Dazniausiai busi aptarnautas vidutinio amziaus vyriskio, kuris kalba nedaug, bet zino ka daro. Gal tik Palermo rajone ir Plaza Dorrego kaimynystej aplink stalus sukasi daugiau jaunimo.
The funny bit: Tik gave raktus nuo nauju Buenos Airisku namu buvom tiek issiblaske, kad su jais i gretima nama bandem isibraut... Raktai duru, aisku, nerakino, tai mes skambinom tol, kol kaimynai duris atidare, o tada jau juos visaip kaip bandem itikint, kad mes buten cia apsitoje...
Miestas: Puerto Madryn
Trukme: 2 dienos (2 naktys)
Tikslas: Peninsula Valdes del ruoniu ir Punta Tombo del pingvinu
Apsistojom La Posada de Madryn, nes visiems kitiems viesbuciam tam mieste, juos vytis ir vytis. Trukumas, o tuo paciu ir privalumas, kad viesbutis atokiau nuo centro. Mieste - nieko nevyksta, ziuret ner i ka, ir plezas bei kopos pietiniam gale geresni. La Posada, kaip ir tikejomes buvo grazi, o didziausia nuostaba mums turbut kele juodaodis registraturos darbuotojas is Kubos (kas Argentinoj jau savaime egzotika), kalbantis rusiskai. Jis iskart sumojo, kad Lietuva ex Soviet Union, ir nors mes jaunoki, bet gal dar si ta suprastume ta kalba. Pusryciaujant viesbutyje yra ir is ko rinktis, ir viskas sviezia, bet vakare baro 'sedevru' valgymas pateisinamas tik, jei pamirsai mieste pavalgyt, esi visiskai alkanas ir atgal grist jegu nebera. Puerto Madryn'as pilnas baru, restoranu ir visokio plauko uzeigeliu - kiekvienam pagal nuotaika. Mes, po dienos Patagonijos laukuose, beveik vejo nubloksti, norejom baltu staltiesiu ir dailios aplinkos, tai tiesiu taikymu i Chona. Irengtas moderniai, bet ne per daug, tinkamai apsviestas jaukiai atrode ne mums vieniems. Pradziai, prie jau iprasto duonu rinkinio su humusu, atnese ir tirsta plaktu vaisiu kokteili sampano taurese, kas baisia gerai nuteike. Kad jau prie vandens, tai rinkomes juros gerybes ir jautienos karpacio emem tik kaip uzkanda (sunku mesos ten isvengt :)). Grilio porcija tikrai per didele buvo, tai ir si karta teko paaukot desertus.
Valgymo pasirinkimas Punta Tombo reservate yra apribotos iki valgyklos pardavinejancios chipsus ir coca-cola, o Puerto Piramides - nors ir ne su vienu baru, maisto prasme net ne vidutinis. Mums cia pasiseke tik ypac prastai paruostos zuvies ant 'klijonkes' uz visai ne prasta kaina uzkast, bet cia jau patys kalti: nulis - pastangu, nulinis - rezultatas. Paskui jau tik saulej sildytis beliko.
The funny bit: Puse dienos Puerto Madryn'e paskui mus zyliojo du vietiniai sunys. Jie lauke, kol mes bandem nuo ju pasislept, lauke, kol papietavom ir kavos atsigerem, tada lauke prie autobusu stoties duru sekancio praeivio kuris, duris jiems atidarytu (nes mes greit ibegom, o sensorius i sunis, deja, nereaguoja), tada dar pusvalandi gulejo prie musu koju stoty, o galiausiai iki autobuso palydejo...
Miestas: BUENOS AIRES
Trukme: 2.5 dienos (2 naktys)
Tikslas: ir vel pats miestas, bet jau per Velykas
Buenos Aires Velyku nesvencia. Gal i baznycia nueina, bet ir tai dar klausimas. Jokios masines psichozes, jokiu kiausiniu (nei tikru, nei sokoladiniu), viskas veikia iprastu ritmu ir, jei nezinai, kad turi siandien but Velykos, niekas tau to ir neprimintu. Radom vieta, kur Velykas mini dar maziau nei mudu:) Pirma karta, ne tik kad margintu, bet jokiu kiausiniu ta diena nevalgem :) Kam tie kiausiniai, visur - mesa :) Tai mes vel visa savaitgali i ju 'lomo' dantis ir buvom sukise. Tam abi dienas tinkamiausia pasirode Parrilla La Rosalia.
Smagus rajonas maisto atradimams (ir nenugincijamai shopping'ui) yra Palermo. Minia cia jauna ir madinga, barai ir restoranai gali konkuruot su bet kuria sostine ir, atrodo, visiems skoniams yra pasirinkimas. Mes pasirinkom Bartola. Labai linksmas, spalvotas, akivaizdziai vietiniu megiamas, baras per viena bloka i siaure nuo pagrindines aisktes. Meniu rasi to, ko galetum uzsimanyt karsta vasaros diena -vien cia pat darytas metu limonadas ko vertas.
The funny bit: Kelios valandos pries iskrendant, visai nesitikedami (nes visas dienas ohoho kokias eiles ten matem) 'kryziuka' uzsidejom ant Cafe Tortoni. Sako, tai seniausi kavos namai Argentinoj ir nuo 1858 visi, kas ko nors vertas, cia yra isgere savo puodeli kavos :) Turbut daugiau reklamos, nei tiesos (ypac paskutiniais metais), o ir kava gera, bet niekuo ne geresne nei kitoj panasioj vietoj. O ju aplink tikrai yra ir, jei pasitaike taip, kad reik stovet eilej uz duru, vargu, ar verta svaistyt tam laika.
