ATENAI IR SALA. KAS CIA? KAS CIA? KODEL? KODEL?
Dar niekada jokiam viesbuty musu niekas taip nelauke. Ne mokamai, kai uzsisakai kambari, ir laukia, bet laukia, nes laukia. Sokinedami ant lovu pasitiko. Paskui isejom i silta vakara Syntagmoj ir kaip per Storas Graikiskas Vestuves tavernoj uzsisakem beveik visa meniu. Suvalgem puse, o jie vis dar nese. Uz atostogu pradzia ir uz buvima kartu.
Jei apsistoji miesto centre, atrodo, kad kiek tik kas gali pasiekt iskaitant net ir automobilius, Atenai smarkiai aprasineti visokiu rastu grafiti. Taip galvoji tik tol, kol iseina nuklyst atokiau, tuomet centro rastai virsta tik i lengvais brukstelejimais, labiau dailius nei ne uzrasus ir piesinius. Tikras nepasitenkinimas ir vargas atokiau, bet visai salia. Daug apleistu, apgriuvusiu, avarines bukles pastatu, neaiskus reikalai su siukslem ir is to isplaukianciu laisvu poziuriu i siukslinima.
Nepaisant to vistiek idomu. Jaukiausios gatves -Plakoj, jaunimas ir klubai - Psirri, o Monastiraki - somewhere in between. Nors mieste apstu kalvu, patys statiniai nuo zemes ne daug atsiplese. Jokiu stikliniu dangoraiziu, o uz Akropoli auksciau, matyt, dievai neleidzia. Kai ziuri nuo Partenono ar Likavitou kalno, papedej iki pat vandens driekiasi nepertraukiama mazu balksvu dezuciu jura, o jei naktis, tai dar ir galybe kamsciuose uzstrigusiu automobiliu sviesu.
I autobusa Marathon pusen Egidijus ilipo pats. Mes islydetuves pramiegojom. Uztat sutikt jau buvom pasitrenirave. Beveik valanda pries jau šūkaliojom ir svilpavom ties finisu. Is to laukimo buvom mirazus-egidijus pradeje reget, o vienam tokiam praktiskai po koju puolem, kol paskutine minute susisgribom, kad ne tas begikas. Egidijus po visko kazkaip pats vaiksciojo, iki stadijono virsaus uzsikabarojo, paklupojo, nusikabarojo, nekart nekrito veidu i asfalta ir nereikejo Emilio vezimo i karuti perlankstyt. Kaip Daniele, kad skelbe: 'Mano tetis VA KOKS stiprus'.
Neilgai trukus pati viska pamirso ir is nuovargio virs lekstes sriubos mums ozius rode, o po programos stiprusis tetis vilko ja vazimu per miesta be saligtaviu. NET TOKIE lauru vainikai ilgai nesilaiko!
Transportavimosi diena - transporto streikas, ir dar Obama mieste nuo vidurdienio. Spaudimui evakuotis 7 valandos keltu nepasidavem, tikejom, kad taxi greit veza ir veliau. O saloj relax'as. Pagrindinis miestas Egina - 40min hidroforu nuo Piraeus (gali ant vandens suptis ir 1.5h jei renkies didziuosius keltus), oras, pasak vietiniu, dar nebuvo pradejes bjurti, tai visi uosto restoranai ir miestelio pistaciju parduotuves vis dar dejo pastangas kasdien atsidaryti ir laukti tu vienetiniu ne vietiniu lankytoju. Link savaitgalio eismas atgyja ir daugiau miescionisku masinu isrieda is kelto ziaunu, o kasdien motoroleriu, kad ir spinta vezk.
Aegina - neisbalinta sala. Ne is tu, kur visi zino ir vien pavadinimo uztenka atpazinimui. Be Eginos, dar yra mazesnis uostas Perdika, ne baisiai isvazdus Agios Nektarios vienuolynas ir Atenams kolonas isrykiavus helenistiniu dievybiu sventykla, tik jau be Akropolio pompos ir lankytoju. Daugiau nieko.
$
Return flights with Ryanair and Easyjet with no luggage £160; Amalia Hotel B&B for 3nghts £321; house on Aegina for 4nghts via airbnb.com for all of us £321; metro bilietas porai is orouosto i mietso centra 18eur; taxi to the port 20eur; fast ferry to Aegina return x2 - 50eur; scooter for a day 20eur; large auto visiems 50eur; Acropolis tickets 10eur ea; Temple of Afania on Aegina 3eur ea; dinner for 4 adults with drinks ~50eur