Kol Edgaras pažiūri dviračius, stoty perku bilietus prie jūros. Kažkuriuo momentu įkiša jis galvą ir sako, kad nepasiėmė savo piniginės. Toliau mano dviračio jau niekas nebežiūri.
Pasiimu bilietus ir einu laukt ant platformos. Iki traukinio 10min.
Visai prieš traukinį, susirūpinusiom akim ant platformos prisistato mano better half: piniginės nėra, kur paskutinį kartą matėmės neaišku ir overall - life is shit. Man - dūmai iš ausų, bet namo važiuojam visko išverst jau dviese. Žabos stragsi, dumai iš ausų virsta kamuoliais, o piniginė visą laiką saugiai sėdi galinėj šortų kišenėj ir klauso.
Kitas traukinys už valandos.
