Niekada nepazengiau toliau mokykloj privalomos Don Kichoto dalies, o ir tai, ka kazkada skaiciau, jau snokai isgarave. Be, jau ir lietuviu liaudy prigijusiu, padusavimu apie kova su vejo malunais, vargu ar kas ka daugiau is sio ispanisko romano prisimena. Sikart buvo daug smagiau, kai mums rode.
Pastatymas - zymiausio Kubos sokejo ir choreografo Carlos Acosta, soko dabartiniai Londono Baleto primarijai, o spektakliui net neipusejus sulaukem ir dramos - pagrindinio vaidmens atlikeja japone Fumi Kaneko ne ant tos kojos nusiliedo ir i scena daugiau negrizo. Po trumpo samysio ir keliu kostiumuotu praneseju uzdanga vel pakele, ir Kitri vaidmeni iki pat galo soko Marinela Nunez. Svarstem, ar ji cia taip arti teatro gyvena, ar niekaip neatsiziuri vyro (Thiago Soares Basilio vaidmeny) sokio. Moteriske man is kaires netvere dziaugsmu, kad geresne balerina spektakliui gavom, o as vis galvojau, kad turi but tragiskai skaudu girdet, kai visa sale ploja naujam aktoriui, nes tu tik ka issisukai koja ir siandien jau nebesoksi (gal ir susitaikymo juos moko baleto mokyklose).
Atskiro zodzio nusipelno dekoraciju kurejai uz tai, kad visa vaizda padare toki malonu akiai: atvirukinis ispaniskas miestelis, mistiskas zydintis miskas, (infamous) malunai saulei ledziantis ir siaudinis arklys. Ir viskas taip laisvai juda, slenka, keiciasi. Jokios nuosavos vaizduotes nereik.
foto is ROH puslapio
Kad tie ispaniski motyvai dar geriau sugrotu lyg ir atsitiktinai, bet greiciausiai viskam ateina savas laikas, ankstyvo lunch uzejom i Condesa. Is mazu leksciu mados cia sita uzeiga. Meniu rimciau valgomi tik kokie penki uzkandai (nes argi patiekalas, kas - kasnio dydzio), bet viska cia pat papjausto, pabarsto, uztepa, pagrilina...
Ir jei operhauze, tai i terasas butina! Kad horizontas matytusi ir visi sidabriniai debesu pamusalai...
