NAUJI METAI LIGURIJOJ

Parsigabenom mes jau vakar namo. Visa ilga sventine savaite po siltesni krasta trankemes. Ir i kalna kilom, ir zemyn leidomes, ir pakrante i viena ir i kita puse vaziavom, ir vietoj apie ta pacia pigios kavos "davykla" sukomes. Daug musu buvo, didelius ratus turejom, i optiskai (ir ne tik) siauras gatves spraudemes, vieni ant kitu ciaudejom (bacilos lektuvais skraido) ir toj pacioj eilej prie silto vandens stovejom.

Vasia - toli grazu ne turistinis kaimelis. Vis siaurejancios gatves baigiasi laiptais, darzeliuose ganosi ozkos, duryse kyso raktai, o sutikti vietiniai sveikinasi. Beveik 400m virs juros lygio serpantinu i virsu per alyvmedziu giraites. Kiek matosi, vien alyvmedziai - mes pasirodo kaip tik ant "alyvuogiu aliejaus kelio" gyvenom. Aliejus spaudziamas kiekvienam kaime ir yra ant kiekvieno stalo. Tiesa, i Vasios parduotuve, taip ir nepataikem - labai jau trumpai dirba (arba mes labai ilgai miegojom)- bet va gretimam Dolcedo isragavom visa vietine produkcija. Alyvuogiu aliejus, truputis Modenos acto ir duona valde!

Artimiausias mums miestas apacioj buvo Imperia is dvieju daliu (Porto Maurizio ir Oneglia). Porto Maurizio - grazus senamiestis ant kalno ir prieplauka su jachtom apacioj, o Oneglija - parduotuves, restoranai, tratorijos, picerijos ir aisku prieplauka. Pakrantej visi meisteliai pasmerkti tureti bent liepteli su zveju valtim, nekalbant jau apie rimtesnius laivelius.

Tai pirma diena ir patikrinom viska, parduotuve susiradom ir kavos "gerykla", susipazinom su siestos ypatumais ir siaip ne taip septinta valanda isiprasem picos, o jau po to - placiau dairytis pradejom. Gruodzio 29 - Nica ir Monte Carlo.

Pagrindine miesto aikste Place Massena Nicoj buvo paversta kalediniu vokisku kaimu su medinem trobelem, ciuozykla, karuselem ir daug "apsnigtu" (kokia tai putu polistirolo atmaina) egliu. Promenade des Anglais su vasaros sezonu lyginant smarkiai pratustejus, o akmenuotas plezas tik Gitana ir Egidiju suviliojo pabraidyt. Senamiestyje buvo turgaus diena, tai visokiu skanybiu/gerybiu prisiziurejom, desertui cukriniu saldainiu prigriebem ir ant Boron kalno patraukem i Nica is virsaus pasidairyti. Grazu grazu. Ir i kaire ir i desine. I kalna veza liftas uz smulkius euro centus, o va jau kava tai "rimciau" ant plastmasines kedes kainuoja. Toliau Monaco. Buvome tokia nedidele diskusija uzvede ta brangia kava begerdami - kuo Monaco nuo Monte Carlo skirias. Tai viena aisku - is viso Monaco vienintelis Monte Carlo(tiesa, nespejom and uolos, kur karaliski rumai yra, tai va ten gal kada prie progai reiktu pasisukineti) vertas demesio.

Ten gyvenimas verda ir veiksmas vyksta, viskas blizga, tviska, svyti baltai (ir dar karksi :)). Moteriskes kailinius prie pliusines temperaturos issivynioje ir visi turistai gyvenimo kadra prie kazino ir to veidrodinio "bliudo" padaryti stengiasi. Smagu buvo Prancuzijoj. Gal kiek liudniau buvo tiem, kas Monaco uz musu prie isvaziavimo is eiksteles stovejo, o kur dar pro langa ispustas italisku keliu bilietas...

Sanremo sekancia diena truputi nuvyle. Nors ir saule sviete, bet kazkaip po Nicos ir Monaco, truputi toks apsilupes jis mums pasirode, ir tvoros labai aukstos, padavejos cukrum metosi, o prie vandens mieste tik per uolas arba kavines galima prasibraut (gal smarkiai paejus ir pasikeicia vaizdas), bet kai silta buvo ne tiek, kad maudytis, tai uzteko smelio ir tiek, kiek buvo. Geresniam ispudziui turbut reikejo vaziuot pries Nica ir Monaco.

Naujus visi nubalsavo sutikt namuose, tai tos dienos turistine iskyla buvo i aplinkinius Vasios kalnus (Sauliauuuuu...:) ). Atrodo ir nedaug pavaiksciojom, bet oi reikejo prigult visiems, kad paskui kaimui lietuviskus fejerverkus parodytume. Tiesa, kaimas tik lietuviskus ir vokiskus isvis teturejo. Tai zodziu, visiems bananu! (Buon Anno!) O jau po bananu, vakarelis, kad isivaziavo, sunkiai paskui kilo visi i Portofino. Vasia; zemyn nuo kalno i greitkeli ir palei pakrante i kaire; apie 30km uz Genujos ir va tai tau - milijonieriu rojus Portofino.

Kas ne toks didelis milijonierius - Santa Margherita Ligure. Mums kai navigacija rode tiesiai, tai mes tiesiai keliu iki pat galo (prasilenkt sunku, o apsisukt tai isvis be sansu), o galas kelio - vienintele (pra)brangi parkavimosi eikstele Portofino centre (teko paskui Ferarius plaut, kad apsimoket). Labai grazus spalvoti namai, zmoniu daug, net ir pirma metu diena, uz kiekvieno posukio vis dailesne vila islenda. Temstant (o tokiu metu laiku, jetau, kaip greitai temsta) vel pravaziavom pro Santa Margherita ir i Camogli. Kelioniu vadovas sake, kad cia vienas is tu atvirukiniu kurotiniu miesteliu, kuriuos butinai verta aplankyt...tik nebuvo, mums baisiai aisku, kaip tie atvirukiniai vaizdai atrodys sutemus. Ir reikia pripazinti, atrode puikiai - neaisku ar cia svenciu proga, ar pastoviai, bet miestelio pakrante ir uostas buvo lemputem ireminti labai graziai. Maza, anksta ir jauku.

Savaites pabaigai, kaip ir pradziai, tiko Imperia, o paskutinei vakarienei issirinkom kaima ant to pacio kalno kaip ir Vasia tik is kitos puses. Kaip gaila, kad Dolcedo matem tik sutemus. Mazai jis buvo apsviestas, tai teko naktini regejima isijungt ir ausis istempt. Spejom dar i vietines produkcijos parduotuvele pries uzdaryma ir tada jau i Casa della Rocca - Piemonto virtuves gerybiu: zuvies, juros gerybiu, varliu koju, jautienos, makaronu...

Nosi nukabine kita diena i lektuva lipom...