Milanas buvo labai gerai. Taip gerai, kad visi isankstiniai nusistatymai isgaravo visam laikui. Karscio banga tvoske ant pirmo lektuvo trapo laipto ir ne trumpam nebuvo atlegus. Gal silumos ir saules islepintiems pietieciams ir noretusi dienas tokiu oru leist kondicionieriu apsikabinus, bet jau tiems, kas is siauriau, o tuo labiau siemet (is pilku balu neislipam), tai prasom tos silumos ir saules kuo daugiau. Net purskalais nuo saules pamirsom purskinetis, ir viskas is tos laimes (ir per nesibaigiancias kalbas). Tai va, buvo nesibaigiancios saules laime, laime, kad susitikom, laime, kad kalbet vis dar yra apie ka, nematyto miesto laime, skanaus maisto ir grazaus viesbucio sekme.
Gerai, kad Milanas - ne visai tikras italiskas miestas, kad nereik pastoviai koncentruotis i visas keturias puses vienu metu. Miestas atvaziuojantiems nepagaili laiko issikalbet ir verta demesio objekta svysteli tik karts nuo karto. Visur cia speji letai vezliodamas per savaitgali. Butinai tarp klajoniu po miesta turi nusest saltos kavos, ledu ar Campari sodos: nes juk vasara, nes karsta, nes niekur neskubi. Ankstyva vakara – aperityvas. Gerai, jei kas rekomenduoja patikima vieta, jei ne – didelis pasirinkimas ir daug sansu paciam ta geriausia vieta rasti. Mums su Asta Fioraio Bianchi Caffè penktadienio aperityvui rekomendavo Roberta (B&B seimininke). Geliu salonas aka kavine/baras - labai mazas ir visi pavakariaujantys tik taupiai asmenines erdves teturejo, o kur dar laviravimas tarp geliu vazu su taure vienoj rankoj ir lekste kitoj. Ko gero, dauguma lankytoju cia vietiniai, arba tikrai ne pirma karta. Darbuotojai ju vardus zino ir tiesiog sukteli, kai gerimas jau laukia. Dvieju baltu varnu, barmenas irgi neuzmirso ir, kad vakaras eitusi geriau, mums 'prisege' labai mandagu (ir angliskai kalbanti) daktara Andreas. Ir laikas neprailgo.
Apertityvas, siaip jau, - paprasta ideja, savotiskas musiskos happy hour atitikmuo, tik ne pigiais gerimais vilioja, o i gerimo kaina iskaiciuoja uzkandzius. Ir uzkandziai - tai ne kokios ten trys alyvuoges ir bulviu traskuciai (nors sito gero irgi kruvom buna), bet darzoves, suriai, mesa, duona, picu gabaliukai. Praktiskai vakariene, jei zinai kur eit. Nutarem sito malonumo ir sekancia diena neatsisakyt. Butume grize, kad ir i ta pacia vieta, bet tokiu baru ten tiek daug, todel sestadieni buvo jau naujas Obika Mozzarella Bar Breroj. Ir vel sekme!
Sekesi mums ir su vakarienem. Penktadieni Charles rekomenduotas restoranas, nors jau buvo smarkiai link devyniu, vis dar nedirbo, tai, tiesiog, ejom per Brera ir bandem savo laime. Ristorante il Cestino Coros ta musu laime sustapde Prosseco burbulais, uzsisakem ju dar ir nusedom visam vakarui ragaut pastos su juros gerybem.
Sestadieni vakariene rinkomes arciau namu. Vel rekomenduota Robertos, ir vel ne pro sali - Il Nuovo Yaht. Seimyninis juro gerybiu restoranas, visaip kaip bandantis tapti jachta. Butume pacios eje, vargu ar butume susidome, o be to net durys ten uzrakintos, pro langus nieko nesimato, ir net jei matytusi - mazai naudos.
Sekesi ir i sonus dairytis. Duomo visas dienas buvo aplipes ir turistais, ir vietiniais, o vienu metu net Occupy (speju :)) Milan aktyvistais, tai ilgai ten neuztrukom: vakarejant pasidairem nuo stogo terasu, trumpam nosi i vidu ikisom ir tolyn. Is anksto turejom bilietus Leonardo Da Vinci Paskutinei Vakarienei (idomu, noretusi daugiau, bet kai tiek norinciu, konvejeris neisvengiamas), o iki sestadienio pietu buvom pasiryze Dizaino Muzieju isziuret ir valanda kita pailset ten pat ilgai pietaujant.
Paskui tingiai i La Scala. Aisku, geriausiai butu buve eit i spektakli, bet nei laiko nei sukneliu neturejom, tai bandem savo laime nors viena aki i pacia sale per Teatro Muzieju. Ir – aha – sekesi. Lapas, prie bilietu kasos ispejo, kad vyskta repeticija ir tik pro stikla gal gausim paveizet, bet loziu priziuretojams visai netrukde veiksmas ant scenos, ir jie norintiems leido per balkona laisvai dairytis. Tetras - labiausiai klasikinis, koki tik gali isivaizduot: raudono aksomo ir aukso lipdiniu interjeras, sunkus kristoliniai sviestuvai, daug erdves soniniuose baruose ir mazytes lozes - viskas lygiai, taip kaip karietu laikais. Pati muzieju jau tik del visa ko praejom :). Reik but maziausiai vidutiniu operos zinovu, kad galetum tinkamai ivertinti tai, kas ten eksponuojama. Ejom ten, kur zinios gilesnes - i auksini mados kvadrata :).
Sakmadieni vel letu zingsniu traukem per Milana: Sempione ir Giardini Pubblici parkai, Pinacoteca di Brera ir paskutiniai skrandzio malonumai Bianco Latte.
Sekme uzpakali atsuko tik Bergamo orouoste. Laukiantys liko be naujo maistinio atradimo - surio buratta. Ieskosim Londone. :)
Visos foto cia
o kas del $, tai Easyjet Gatwick to Milan Linate £41, X73 autobusas is Linates i centra 1.50eur, Ryanair Bergamo to Stansted £37, shuttle bus 'Terravision' to Bergamo 5 eur, Tara Verde B&B 120eur uz kambari uz nakti, vienkartinis bendras metro/tramvajaus/autobuso bilietas 1.50eur, Duomo terasos 12eur liftu ir 7eur laiptais, Da Vinci Paskutine Vakariene 23eur, Triennale Design Museum -10eur visoms salems, La Scala Teatro muziejus 6eur, Breros Galerija 6eur, aperityvas paprastai 10eur, vakariene dviem su gerimais ~80eur.