OUR LITTLE SOJOURN IN SOUTHERN SPAIN

Kad visai neplanavom Ispanijos, netiesa. Planavom planavom... Ypac paskutine savaite pries skrydi... Is pradziu galvojom tik Mar ir Chris aplankyti, paskui sio bei to kulturingo uzsimanem, jie pritare, veliau negalejo, mes bilietu kada norejom negavom, tai pirkom, kada gavom, ir galiausiai viskas geriau nei tikejomes isejo (Gal tik per zemes drebejimo epicentra per anksti pravaziavom, kad jau ir ties sita patirtim pliusa butume uzsideje :) ).

Pirmas dvi dienas labiausiai ir dziaugemes tuo, kad draugus pamatem. Smagu jiems Ispanijoj, nors visokiu 'uzknisanciu' dalyku, kuriuos Mar jau buvo pamirsus, o Chris'as niekada nezinojo, ir ten pilna. Jei ne oras ir geri keliai, labai jau panasu i Lietuva ten viskas. Prate zmones dirbt uz alga vokeliuose, be jokiu garantiju ir drebet, kad gatvej staiga neatsidurtu. Greiciausiai todel perdaug niekas nenusvinta nei paduotuvej, nei bare klienta pamates. Gal tik tas amzinas 'manana' jiems padeda laikyti galva virs vandens. Kaip patys ispanai sako, kuo labiau i pietus tuo labiau visi 'manana virusu' uzsikere ir tuo maziau yra tinkami/samdomi darbui. Vargu vargas tulam Sevilijos ispanui prasimust Madride ar Barselonoj, ka ten taip toli, net siek tiek nuo Sevilijos i siaure nutolusiam kaime jau i ji kreivai ziuretu :).

Almoradi, kur gyvena Mar su Chirs'u, priklauso vadinamai Costa Blanca kurortu zonai, nors ir nera prie vandens. Siaip Costa Blanca - tai jau kaip kam pagal skoni. Plezai geri, smelis/kopos, labai panasus kaip Baltijos pajury, tik va tos daugiauksciu dziungles kilometru kilometrais... Smagiausia visko dalis buvo, kad dar ne sezonas - atostogautoju nera, o vietiniams salta. Atvaziuoji i bet kuri miesteli, ties saligatviu pasistatai masina, du zingsniai ir kavine ant plezo krasto. Zmoniu nera (bet taip dar geriau) barmenas be vargo supranta 'sangria & beer', atisuki veidu i jura (nugara - i daugiauakscius) ir ziuri, kaip bangos letai ritasi i kranta. Visa ramybe turbut iskrenda pirmu Rynair lektuvu birzelio pradzioj.

Ispanija - ne lygumu krastas, tai kalnai kalneliai, toliausiai ties akies krastu vis makalavosi, o aplink Granada, Siera Nevadoj, net ir sniegas pasirode. Sako, ankstyva pavasari cia gali slidinejima su maudymusi pasiderint - speju, ne apie vonios vandens temperaturos megejus cia kalba :)

Bet ne maudytis ir ne slidinet mes link Granados traukem - Alhambra, Generalife ir senas mauru kvartalas Albaicin keliones tiksliu buvo. Pamatem ir zandikauliai mums atvipo. Senoves akmenkaliu(ar kaip ten jie besivadintu) kantrybes, kruopstumo ir pastangu rezultatas nerealus. Akmuo - kaip neriniai atrodo. Sunku isivaizduot kas, kaip ir kiek ilgai pries 500-600 metu dirbo, kale, naktim nemiegojo, kol va toki grozi visu akims sukure. Gal truputi buvo gaila, kad Liutu Kiemas buvo restauruojamas, bet uzteko ir to kas buvo. Generalife - vasaros rezidencija su sodais visai salia paciu rumu (bet ot zmones nenorejo toli keliaut per atostogas senais laikais :) ). Visas grozis cia soduose - alpinariumai, rozynai, gyvatvores, kanalai, fontanai, net laiptai, kuriu tureklai padaryti taip, kad jais vanduo nuolat teketu. Nematomos rankos cia, kaip ir anksciau, daug triuso ideda, kad tuntai turistu kasdiena aikciotu ir fotogravuotusi ties kieviena roze ir ant kiparisu aleju. Fotografafomes ir mes, ir aikciojom, ir plyteliu spalvotu namo parsinest norejom, tuos akmens raizinius lietem (prigavo mus, ir sake ranka nukirs) ir tik darbo laiko pabaiga mus is ten iskrapste... Ir gal dar noras sio bei to atsigert ir tappas uzkast. :) Va su situo tai Alhambroj liudna - vienintelis kioskelis pardavineja sangria, alu ir ledus, o daugiau - prasom, dziaukites kava ir kitom gerybem is automatu. Ir cia tokia padetis lankytinam objekte, kuriam skirti patariama 4-5h. Mirk is juoko, arba troskulio, arba bado...

Priesingai, Albaicin bedos su barais, restoranais, arabiskom arbatinem ir dar neziania kuo bedos tikrai neturi. Siauros stacioso gatves, pro baltas mauru stiliaus vilas svysciojantis Alhambros vaizdas diena nakti aki tikrai traukia. Ir dar ne viena, o keliu simtu tukstanciu miesto lankytoju per metus, jau nekalbant apie vietinius ir studentus.

Auksciausias Albaicin taskas yra prie St.Nicolas baznycios. Tie, kas yra Alhambroj, fotografuoja Albaicin ir tuos, kurie yra aikstej, o tie, kas yra aikstej, fotografuoja Alhambra ir visus ten susirinkusius. Abiem atvejais foto puikios.

Vienintelis budas, aikste turet tik sau - ateit ten anksti, kol miestas miega. Bet visi miega - tai su puryciais prastai. Tik vylemes, kad turi gi kazkas but atidaryta... ir buvo - vienas vienitelis bariukas uz tos pacios St. Nickolas baznycios :). Apziurejom katedra dienos sviesoj ir atgal link oro uosto.

Po zemes drebejimo nebuvo labai aisku, ar taip pat gerai galesim grist iki Alicantes, tai labai ilgai ir netempem... Pasilikom uztektinai laiko lunch'ui ir netiketumams, bet netiketumu nebuvo, tai uzteko laiko pries lipant i lektuva dar karta i jura paspoksot.

Nusiseke tos keturios dienos, ne kitaip. Ir net ne smarkiai issileidom. Uz 100 pinigu paskraidino Ryanair (kaip priedas buvo atgalinio skrydzio stiurdas visos keliones metu iki asaru juokines bobeles), uz 78 Emilio paskolino savo Panda (AI+du vairuotojai), viesbutis su parkavimu 80 eur (ziaurus mokesciai uz stovejima Granadoj ir siaip geriau masinos is tos eiksteles netraukt; taip ir darem, nes miestas mazas o viesbutis kaip ties Rotuse kokiam Vilniuj ar Kaune buvo). O gert ir valgyt kaip kur, bet uz 15-25eur dviems su gerimais daug kur imanoma.

 Visos foto cia, o mes dar i Ispanija norim.