Vel buvom Lietuvoj. Kasmetine pareiga ir vis dar malonumas. Raukemes visaip kaip del busimo prasto oro, slapio rudens ir jau beveik ziemisku salciu ir va tai tau – sausa ir silta visai buvo. Tai ta proga pasiraukem, kad per siltus megztinius susikrovem, kam zieminiai batai.
Tas maratonas kam dvi kam tris savaites tesesi, tai taip ir lekiojom i visas puses be sustojimo: kapu lankymo sventes, trys spektakliai, vienas gimtadienis, naujas dantis, skiepai, lengvas pasidarbavimas plaktuku ir nesibaigiantys asmenines svarbos lankytini salionai. Ir lankem, ir lankem… Ir dar del laiko stokos raukydamiesi sprendimus, ka kuri karta turesim praleist, priiminejom. Daug raukymosi ir daug juoko mums Lietuvoj iseina. Tampom veido oda. Rauksles ryskeja. Ne uz kalnu ekskursijas i plastines chirurgijos klinikas reiks i maratonus isitraukt. Maratonas dar smarkesnis, odos tampymo dar daugiau – uzburtas ratas.
Lietuva siaip mums vel graziai pasirode. Tik gal ne tiek Vilnius (nes su juo jau ir seniau viskas gerai buvo) ir ne Druskininkai (nors pasikeitimai kiekvienoj gatvej akivaizdus), bet Kaunas si karta sublizgejo. Aisku, sauletas oras daro savo, bet negali nematyt atsigavusios Vilniaus gatves, Laisves alejos, naujos arenos ir siaip visur aplink kazkaip i gera viskas linksta. Kas vietoj gyvena, gal matosi giliau, bet is toliau – vaizdas platesnis. Gi jei tik apie sildymo kainas ir per mazas pajamas, tai ir rojuj bus liudna. O mums neliudna. Linksma net ir nuo kalno ant uzpakalio slidems besimakaluojant vyniotis, tvotis taip, kad salmas nukrenta ir dar linksmiau, kai nuo takelio grazuoles slidininkes i saldytuvus krenta. Smagus gimtadieninis pasislidinejimas visiems gavosi. Vieni save atrado, kiti atrado pusni. Dar truputeli praktikos ir laukia musu Alpes (arba ju restoranai).
Pries tai, kai aplamdem sau raumenis, pakutenom ir smegenis. Belobzeskas po Skrydzio Virs Gegutes Lizdo taip soko i virsu, kad jei suoli matuotum kokiu elektros prietaisu, tektu ji ismest kaip sudegusi nuo perkrovos. Kaip diena ir naktis po viskokiu dainu daineliu ir nekviestu meiliu. Ir ne vien jis, viskas ten pasmerkta amzinam aktualumui. O jau kai prigavom teatro bite, tai lekem ir Kazlo isverstaskurius Patrijotuose ziuret (juokas pro asaras), ir i Gulbiu Ezara pabaigai paveizejom. Akim ir akim cia viskas. Ir sparnai kaltis pradeda, lyg ir pats pakiltum, bet tas Operhauso sokoladas, laiko prie grindu, ir nors tu ka.
Bet argi gulbes i dausas mus kelia? (Ryanair). Kelia iki kito karto…
