Lengvai lengvai... ir graksciai visi ant scenos soko. Taip lyg kunas nieko nesvertu, o kojos link debesu pacios kiltu. Taip tiksliai ir taikliai i muzika, kad ne vienas raumuo nei desimtaja sekundes dalim anksciau anei veliau - o tik paciu laiku, ir tik tada kada buvo suplanuotas - sujudedavo.
Melodijos - truputi zinomos, dainos - retro, o dirigentas soko (ne kaskart gi orkestrui ant scenos pasitaiko sedeti :)).
Puantai, "tapperiu" ar siaip sokiu batai, "tutu", klasikiniu sokiu ir visai lengvai gatvej devimos suknios. Daug blizgesio ir sypsenu.
Tik tiek ir reikejo, kad salej gera nuotaika skambetu, o ziurovai i takta mustu.
Projektas buvo gausiai isgirtas dar Royal Albert Hall, ne isimtis - pritaikymas Coliseum'ui, net neabejoju Bristol'y (kur dabar jis kelias), bus ne ka prasciau.
Pats Coliseum teatras laaabai didelis (virs 1000 vietu): parteris, dress ir upper circles, plius dar didziuliausias virsutinis balkonas. Visur scena puikiai matosi, tik nuo upper circle i virsu sedynes maziau patogios ir kojoms vietos ne tiek. Keli, ne smarkiai uzgulti barai, keliolika staleliu ledams pardavineti (kurie, beje, baisingai skanus) ir didziule stiklo terasa su vaizdu i Trafalgar Square arba i besisukanti teatro "burbula".
Namatytas dalykas - savitarnos rubine. Issirenki laisva pakaba su laidu, kabini palta, laida kemsi per rankove ir tvirtini prie skersinio i nedidele spynele su raktu. Kad spynele uzsirakintu, ir raktas issitrauktu, - svaras, o kai vel reik palta rengtis - o stebukle!!! - svara atiduoda. :)