Aktyviai ziemiskai atostogavom pries du metus, tai jau taip lyg ir sniego batu padus buvo pradeje niezet. Gavom plunksnas nest i Ortisei of Val Gardena. Mes i viesbuti, o like i apartamentus. Faina visiems kartu gyvent, bet bais gerai, kai ryte pusryciai ant stalo randasi be jokiu pastangu, o ir jausmo, kad vietiniai, daugiau buvo, kai taip per kelias vietas gyvenom. Nezinau ar visur, bet Hotel Villa Park vien del pusryciu ir pusryciu kambario verta apsistot.

Pirma atostogini oranzini gerima isgeriam Innsbruck ir so long.

Salta, bet ne balta; visu keliu iki pat Ortisei - jokio sniego. Jei nesidairai i virsunes, neaisku, kur cia reiks ciuozt.

Isivaizduojam pakankamai atsivolioje besimokydami MK arenoj, o ir nuostabiausi video apie snieglentininku nuotykius, ne paskutinej vietoj, tai kazkokiu budu susisviecia, kad paciuosim raudona iki melynos. Padek Dieve! Priekiu, galu, sonu ir ant mandru akiniu - nusileidom i ta tikraji lygi.
Iki pietu voliojomes bet kaip, o paskui Chris mokymai pradejo veikt ir dave rezultatu tol, kol antros dienos pabaigoj 459 kritimas buvo maziau sekmingas vienam riesui. Tuomet isbandem Val Gardenos traumu klinikos servisa ir patikrinom draudimo kokybe.

Gaila sutrumpejusiu atostogu, nes viskas klostesi taip gerai, bet tuo paciu ant snieglentes praleidom tiek laiko,

kad norisi paciuozt dar truputi, nekalbant jau apie draugus ir iprastus tokiu atostogu paklydimus.

Ortisei - ne party town. Tylus poilsis, uztektinai restoranu, stiprus karstas punch, skruzdelyno/zagareliu versija crostoli, karaliskas omletas, pizza, pasta ir ivairios Vienos snicelio variacijos, daaaaug lietuviu, wi-fi su 'taloneliais', nepanaudota lazda su baterijom, susiveles padavejas Franko ir veluojanti daugzodziaujancios ponios pietu lekste. Dar buvo ilgas dvieju lagaminu stumimas i kalna, susiraukes Angelo, nes 'nu kur cia mes dabar gyvensim?!?', jegertee vakaras su sokiais ir galvos skausmu is ryto, Mindaugas budoj ir interneto svetaine su prastu internetu apartamentu hole.

Pagrindiniam ski-pass ofise susigrazinom pinigus uz nepanaudotas dienas, simboliskai atgavom €50 uz inventoriu, su €114 excess coverforyou (prestige plus) apmokejo pirmine €980 pagalba traumu klinikoj Ortisei beigi suorganizavo ir apmokejo repatriacija abiems (taxi i/is orouostus + atgalinius skrydzius).

Siandien vidury nakties pabudau viena koja iskisus ant kilimo, o ranka isitverus naktinio stalelio. Roges stapdziau kiek tik galejau, kad tamsoj nuo slaito nenulekciau, o po kokiu 5 minuciu uz rankos jau traukiau Edgara, kad jis i savaja susapnuota praraja nenulektu slidem. Visa savaite tikrovej (ir salia) ciuozem Ischgl. Edgaras - wow, as kartais galiu nekontroliuojamai pasivoliot. Chamonix paskutine diena iveikiau raudona trasa, Ischgl – juoda. Juoda trasa – ne dziaugsmas (kol kas).

a little teaser, bigger one to follow...

Pasivazinejom nakti rogem. Pramoga - ne labai vaikiska: trasa atsidaro velai, ir didesne dalis suaugusiu jau po apre-ski-aka-truputi-apsile ten susirenka, tai to kvailiojimo kartais daugiau nei reikia gaunasi, bet bendrai - labai smagu. Sniego daug, kalno apacios ir del tamsos, ir del trasos ilgio (7km) nesimato, lyg ir zinai, ka su rogem daryt, bet tuo paciu ir abejoji, kad jau nebemokesi.  Prisiminem, ismokom ir jau tada mokejom! Du vakarus trasa veike, abu vakarus ir ejom, o pirmaji karta is to dziaugsmo  Vyti pametem (truputi pasisiurpinom, kol radom, bet radom). Laiminga pabaiga.

I visas Ischgl trasas be isimties is miesto turi keltis keltuvais; slidinejimo apacioje net ir pradedantiesiems nera (hence everyone has to have a proper ski pass). Virsuj - daug vietos, daug placiu trasu, daug chairlifts ir peak-season zmoniu kiekis lengvai issisklaido. Gal tik sunkiau, kai visiems vienu metu pilvai kelia i restoranus rodo, bet ir cia kazkokia sistema veikia.

Maisto buvo daug, sviezias ir kokybiskas. Not exiting but ultimate comfort food: daug mesos (keptos, troskintos, zalios), desru, bulviu, surio, sriubu. Ant kalno gali greit uzkast prie kiosko (though food sells out rather quickly), savitarnos valgykloj arba nusest ilgesniam (and more enjoyable) valgymui restorane. Valgyklu neistyrem, bet nesitiki, kad ten maziau efektyvu, nei kitur butu.

Didesne dalis miesto restoranu yra viesbuciuose, bet ir ten ispudis toks, kad greiciausiai blogo maisto tiesiog negali gauti. Naminems vakarienems visko - absoliuciai visko - gali rast tuose keliuose supermarketuose. Kruasanai pusryciams pas mus ateidavo patys , bet matem ir ne supermarketo kepykla, gurme mesos gaminiu parduotuve ir net labai ne prasta wine tasting shop. In short, valgem, valgem ir valgyt pavargom.

4-4.30pm uzsidaro gondolos ir  visi suciuozia i barus. Apre-ski! Rimtai sita reikala isbandem tik siemet. Ohoho. Iseidinedamas po apre-ski apie 8pm galvoji, kad greiciausiai jau rytas: dj, klubine muzika, alkoholis, sokiai. Pakvepuoji vesiu oru, atsigauni ir eini namo skiwear nusiplest, i zmogu atvirst. Ryte vel viskas is naujo.

Buvom issinuomoje dvejus grazius apartamentus baisingai geroj vietoj. Dar geriau butu buves visiems vienas stogas su vienom lauko durim, tik tokio su 5 en suite miegamais neatsirado. Ne nepatogumas. Gyvenom mes paciam Ischgl mieste, 5 min pesciom nuo slidziu nuomos ir dvieju keltuvu. Ryte eini i nuomos punkta, maunies batus ir pasiemes slides iskart kelies i kalna. Vakare, kad viska paliktum, i slidziu nuoma praktiskai iciuozi. Jokio vazinejimo, jokio slidziu nesiojimo ir sandeliavimo – visiskas LUXURY. Location matters. Patys apartamentai dar truputi kvepejo dazais. Buvo tiek nauji, kad namo vietoj Google Earth dar rodo zalia lauka. Lengviau atsikvepi, kai pamatai, kad bus kur gyvent, kad yra sniego, kad bus kur ciuozt.

To cut the (not too) long story short: Chamonix is all about traditions - take it or leave it, whereas Ischgl is rather new and it tries harder to please one.

foto

Flights for 2 with Ryanair STN-FMM-STN with reserved seats & 1 check in bag £182; Mercedes A180 for a week via Sixt with zero excess 354eur + 38eur kurui; 10 dienu vinijete Austrijos keliams 9.50eur + road toll 9.50eur; musu dalis uz apartamentus 1780eur; slides+batai+salmai abiems 400eur; du ski pass 6 dienom 452eur; 2 vakarai dviems naktine trasa su rogem 86eur; pietus restorane ant kalno su alkoholiu dviems ~ 40-50eur, jei tik greitas uzkandis prie kiosko+alus velgi dviems ~20eur; vakariene mieste su alkoholiu dviems priklausomai nuo restorano ~60-100eur; apre-ski 2 gerimai ~10eur (viskam sitam+ maistas namams ~600eur)

Siaip jau, tai dar nera ir violetiniu 'milku'. Bet uztat yra Alpes virs debesu, upeliukai isvirstantys i smarkius krioklius, sniegas net ir vasara, skaidrus, bet ledinis kalnu ezeru vanduo, ir beveik vonios karstumo viesi baseinai spa. O kur dar kalnai visokiu desru, guliaso sriuba, kiaules kojos, rauginti kopustai, pretzelkos, knodeliai, strudeliai, upes alaus, uztvankos geriamo vandens ir taip is siaures i pietus, nuo sienos iki sienos, nuo zemes iki dangaus.

Si karta niekuo nesirupinom - suplanavo uz mus (ir paskui visos keliones metu valgyt dar gamino sventa Judita :) ). Sekmadieni, kol miestas miegojo, is Londono pabegom ir lietui lyjant, saltam Miunchene nusileidom. Visus, jau buvom apdaline pazadais iki paskutinio siulo suslapti, ir dviem megztiniais nuo salcio ( Jul!!!) gintis, tai nuo kurso, kaip sakant, nenukrypom. Tik tos liudnos oro dainos pasikeite jau sekanti ryta: lietaus daugiau isvengem, o megztinius prisimindavom tik jau geroooookai virs juros lygio.

Visas atostogas pradejom nuo BMW muziejaus. Mazu maziausiai keista, jei prisiminsim, kad penktadalis keliauninku geresiausia transporto priemone laiko bet ka, kad tik su pedalais, 20% su traukiniu nuvaziuotu ir i pasaulio krasta, o sekantys 20% dar vargiai BMW nuo neBMW atskirtu. Bet   nepailstantis fanas, prisiekes klientas ir savanoriaujantis BMW pardavimu vadybininkas :D patyrusiu zvilgsniu viska nuziurejo, uz kur galejo, uz ten pasilaike, ir kur reikejo nezinantiems pirstu pabaksnojo. Ir ka? O gi, visai netiketai muziejus smagia atrakcija gavosi. :D

Ta diena planu daugiau jau kaip ir nebuvo, tai traukem tiesiai laikinu namu ieskot. O namai pasirode labai naminiai - butas, antram namo aukste, kurio pirmam - gyvena patys savininkai. Tokiu namu/verslu pilnas Kaprun'as, o ir visi kiti aplinkiniai mieteliai, panasu, kad tuo paciu gyvena. Kaprun'as, mums buvo, tas aukso vidurys, pats centras, is kur lengvai visur galejom nuvaziuot (kas be savu ratu, autobusas nr 660 vaziuoja nuo iki). Tai taip ir darem.

Pirmadieni praleidom ant High Alpine Road. Visaip kaip besisukinedami uzkilom iki auksciausio Austrijos kalno Grossglockner'io. Paveizejom i kaip iprasta tokiu metu laiku "murzina" ir jau smarkiai susitraukusi ledyna (naturalus procesas? klimato atsilimas? tik nuo stovyklos, kuriai prijauciate atsakymas priklauso :D), bandem iziuret zmones/skruzdeles kazkuuuur apacioje, ir atgal.
Antradieni vis bijodami, kad geras oras pasibaigs, traukem i Krimml'io krioklius. O vandens cia kiek!!! Ir su tokia jega ten viskas taskosi!!! Zingsniu i statu kalna milijonus sudejom, nes uz vaizdus cia prakaitu moketi reikia. Pagal auksti, kriokliai penkti pasaulyje, tai lankytoju sulaukia irgi gausiai. Tarpais ir ypac is ryto (kol dar pasauli uzkariauti upo daug) zmoniu tikrai nemazai, bet kuo auksciau ir veliau - vaiksciotoju gretos reteja.
Treciadienis Kaprun'o uztvankose ir ant vietinio kalno Kitzsteinhorn praejo. Cia patys uzlipom ant ne siaip uzsilikusiu baltu lopineliu, bet ant rimto sniego, kur ir slidininkams dar negeda pasisukiot, bet po pietu daugiausiai buvo rogutem ir besmegianiais besidziaugianciu. Uztvanku vaizdas verte zandikauli tvirciau laikyt, nes tokio zmogaus sukalto stebuklo gyvai dar nebuvom mate.  Taip dar viena visaip kaip smagi diena pasibaige.
Ketvirtadieni jau visai nesukom galvos del oro, iki dabar jau pasidare aisku - saules sia savaite neisjungs, tai tiesiu taikymu i Zell am See ir i laiva. Laivas plaukia, vejelis pucia, saule kepina, mazi lektuvai kaip muses zuja, visiems viena mintis - ech, kad taip nameli su valties garazu tiesiai ant ezaro... pabudom, islipom, uzteko ledu... bet, kad sapnai per daug neissisklaidytu, kad to rozinio saldumo ant ilgiau uztektu, tai tik i silta (+36!!!) spa baseinu vandeni po pietu sokinejom...

Nors ir paskutine, bet dar visa diena Salzburg'e lauke. Mirabell'es sodai (su pincetu israveti, su zirklem nusienauti, sodininkas su linijuote, matlankiu beigi skrestuvu smarkiai susidraugaves, o spalvu spalvu!!! Nenuostabu, kad vestuvininku pulkai vieni paskui kitus issirykiave), tvirtove virs miesto, jaukus senamiestis ir visur Mozart'as (namas kur gime, kur kelis metus praleido, kur gyveno, i kokia kavine ir kokia gatve zingsniavo, kokia kava gere ir kokiom saldainem uzsikando, i kuria siena smuika atremdavo, kuri medi pasodino, kas jam butu patike ir ko nebutu pakentes... you name it and it's there)!
Susiviliojom ir mes (ne vien geras marketingas cia kaltas :))saldainiais, kava jo lankytoj kavinj, tikimes kiaules kojai, jis irgi nebuvo abejingas, ir tikriausiai nebutu priestaraves, kad mes visus kampus Salzburg'o atminciai nusifotografafom :D. The End.

Jei skaiciu ateity palyginimui prireiktu: skridom su easyjet (Londonas Miunchenas; 2zm+lagaminas) £156, traukinio bilietas Bayern (iki 5asmenu vienai dienai iskaitant viesa transporta Miunchene) 29eur, lockers Salzburg'o traukiniu stoty 3.5eur, musu dalis uz Haus Rudolf iskaitant valyma 325eur, islaidos atrakcijoms minimalios (~27eur uz alpiu kelia vienam auto,~20eur vienam i spa, toliau "Zell am See/Kaprun kaart" visur mus praleido nemokamai) ir iki 300eur isleidom kurui ir maistui.