The best windows this year must be at Tiffany's

Covent Garden has a brand new Rudolf the Red-nosed Reindeer

The Southbank beats the rest with the most interesting Christmas tree

Shard's claim to become (?) the tallest Christmas tree

Otherwise same old, same old.

Jau seniai neturejau savo spalvojimo knygos ir niekada neturejau tokiu geru piestuku. Daugiau lietaus ir ilgesniu vakaru!

Sensing Spaces

I Amerika ilgai nenorejom. Vienas turbut labiau nei kitas, bet to jausmo, kad dabar yra pats tinkamiausias metas, vis nebuvo. Nebuvo ir pinigu. O dar tos liaudies pasakos apie nepasisekusius bandymus iveikti imigracine... Zodziu, ilgai sildem uzgimusia minti, is daliu surankiojom toki Niujorko paveiksla, koki norejom matyti, ir tik tada off we went.

Nebuvo nei fejerverku, nei dudu orkestro. JFK (gal tik T3) pasirode labai paprastas (vietom net prastas), tai ir dairytis nebuvo kur - i eile ir i (butinai) geltona taxi. Jau buvo tamsu, slapiai snigo, o pro langus ne tik kad dangoraiziu, bet vargiai siaip kazkas matesi. Laiko skirtumas jau irgi savo dare, todel uzteko vieno (atominio) gerimo viesbucio bare, kad ant sapno debesio persikraustytume.

Rytas, kaip ir trys seke veliau, isauso du kartus: apie trecia ir pries septynias. Pro langa kaip filme apie niujorkietiska gyvenima matesi tik kitas langas, ir sukosi snaiges. Tokio baltumo visur tikrai nesitikejom. Atsibudom - tikra ziema. Gerai, kad tik vienai dienai, nes vargu ar batai daugiau vandens butu atlaike, o slapios kojos (beveik) nulinej temperaturoj, kaip zinia, labai kenkia turistinei programai. Teko pasitvarkyt taip, kad, tarp maklinejimu Centriniam Parke ir pasivaiksciojimu vis labiau tirpstanciom gatvem, turetume ir kur isdziuti. Diena - pati tinkamiausia muziejams. Guggenheim'a ir MoMA butu buve idomu pamatyti ir taip, bet ta penktadieni jie mums pasitarnavo dar ir kaip patokios (ypac)batu dziovyklos. NY muziejai - nepigus malonumas, tai dar labiau pasijaucia, jei nemokama iejima i panasias vietas isivaizduoji kaip savaime suprantama dalyka. NY (turbut ir USA) savaime suprantamas dalykas yra nebent tas, kad visur yra kaina, tada mokesciai ir greiciausiai dar kam nors arbatpinigiai priklauso. Cia - faktas. O griztant prie abieju muzieju, mums visad idomu ne tik tai, kas eksponuojama, bet ir kur. Abu pastatai verti demesio jau patys savaime. Guggenheim'as savu laiku sukeles pasipiktinimo bangas tarp 5Av senbuviu, dabar atrodo visai laiku ir vietoj, ir kasmet sutraukiamos tukstantines minios ateina nebutinai vien modernaus meno parodu/renginiu paziuret (mums prie pastoviu ekspoziciju pasitaike japonu avantgardistu judejimo Gutai paroda). MoMA akiu taip niekam nedrasko ir yra palyginti kukliai nusedus tarp Midtown'o dangoraiziu. Visas muziejaus dydis pamazu pasimato lipant galerijom i virsu ir vis gaunant galimybe is skirtingu kampu zvilgtelt i centrine sale. Jei ziuri is savo menku galimybiu, tiek visko idomaus aprebti per trumpa laika, pozicijos, mastas cia - nesuvokiamas, bet jei atsitrauki, pasidairai aplink ir supranti, kaip NYC absoluciai viskas yra  platu, auksta, daug... kazkaip iskart viskas atsistoja i vietas. Tokioj vietoj, toks muziejus, niekada negaletu but mazesnis. Cia net malunsparnis atrodo kaip muse ant sienos!

Manhattan'as trinkteli kiekvienam, kas nebuves rimtam dangoraiziu mieste. Tas begalines stiklo ir betono sienas vienodu didingumu atsveria nebent daugybe Beaux-Art stiliaus pastatu, kurie ant bangos buvo XIXa pabaigoj XXa pradzioj. Met muziejaus pastatas Centriniam Parke, pagrindinis Viesos bibliotekos skyrius 5-oj Aveniu, pagrindinis Pasto pastatas 8-oj Aveniu, Grand Central Terminus  yra geriausiai atpazistami to laikmecio statiniai. Ziurint i juos galva atlost reikia ne ka maziau, o zemes kai kurie ju uzima net ir daugiau, nei koks isstypes dangoraizis.

Trys likusios dienos NY'e mums pasitaike sausos ir sauletos. Sniego dar siek tiek mates tik amzino seselio uzkampiuose, o visa kita istirpo jei ne penktadieni, tai iki sestadienio pietu. Zodziu, dangus taip isgiedrejo, kad degintis saulekaitoj jau kaip ir galejai. The Rock liftininkas kaip dainele visiem porino, kad geresnes dienos NY apziuret is virsaus ir but negali, o minios zmoniu veliau ant High Line tik jam paantrino. Visi, kas del prasto oro buvo issislapste, islindo saule dziaugtis.

Chelsea Market, kuri visi kelioniu vadovai nurodo, kaip puikia vieta pasmirinet ir sio bei to valgomo nugriebt, mums truputi buvo panasus i Camden turgu (overcrowded & overrated), bet pietus ten vistik prigriebem ir iskart ant High Line. Nieko naujo nepasakytume prisidedeja prie liaupsiu siam urbanistiniam projektui, bet jo igyvendinimas smarkiai itakojo Niujorko atsiradima musu asmeniniam lankytinu miestu sarase. High Line - siaip jau nera nei pirmas, nei unikalus reiskinys, bet ji atsirado tuomet, kai visi tik pradejo kilt ant reuse-reduce-recycle bangos. Seniai nenaudojama ir apleista traukiniu linija, prikelta naujam gyvenimui, geriau nei futuristiniai planai irode, kad tai imanoma. Atsigavo ir pasikeite aplinkiniai rajonai, susikure naujos bendruomenes, jau nekalbant apie kruvas smalsuoliu ir vienkartiniu lankytoju. Teisinga ideja panasia forma atsikartojo kituose projektuose, kituose miestuose, kitose salyse. Atmosfera buvo teisinga, tai ir vakarot pasilikom Meatpacking District/West Village. Cia dar viena is to atsivezto idealaus NY paveikslo daliu. Gatves, gristos ir apauge medziais, namai, terasiniai arba kopeciuotais fasadais,  madingi restoranai ir barai, stilingi visai niekur neskubantys zmones - viskas kazkaip jauku ir asmeniska. Romantinio filmo Niujorkas. Ir dar, musu lova buvo vos keli blokai pesciom link Greenwich Village, tai sunku buvo nepasilikt :)

Sekmadieni nuo ankstyvo ryto tyrinejom tiltus is Brooklyn puses, o veliau grizom i Manhattan. Paties Brooklyn'o tiek ir tematem: Heights bei promenada su parku palei East River. Gilyn nesileidzian, turbut visai smagu ir cia butu gyvent. Kruvas tokiu paciu tyrinetoju sutikom and Brooklyn tilto jau grizdami i sala, o dar daugiau zmoniu buvo aplink Wall St'o buliu. Neuzsibuvom. Kur kas graziau viskas atrodo nuo kelto denio, kai minios istirpsta, o is vandens kyla tik dangoraiziai. Valanda iki Staten Island parodo miesta is truputi atokiau. Visai salia Laisves statula, o siauriau lengvam ruke plaukia miestas.

Suvokiam, jog NY - ne visai 'ta' Amerika, ir kad tokiuose supermiestuose viskas labiau globalu nei iskirtinai tradiciska, bet tai nejau atsisakysi hot-dog from the cart, mesainio, vietinej burgerinej, sumustinio is ypac Financial District baisingai populiariu trucks, blynu su melynem, poached eggs with muffins & bacon, pastrami sandwich ir tokiu raugintu agurku, kad vien del ju eilej verta stovet. Reik ir Starbucks kavos (Pret deja ignoravom), Pepsi su 'New York' uzrasu ant skardines, (per!!!)stipriu mixer'iu ir vietinio alaus. Ir cia, kaip ir Europoj,  populiarus nedideli, no reservations restoranai su draugiska atmosfera, geru kokteiliu pasirinkimu ir legvai iveikiamom porcijom,  laisvai gali rast  ir mazu, netinkliniu kaviniu/kepyklu, kur kava ne taip amerikietiskai is asocio ar termoso, o is padoraus kavos aparato ir su piesiniu, jei ten bent siokios tokios pieno putos yra.

Leidom sau pagalvot, kad NY mums visai patiktu gyventi, kad laika ten galetume leisti lygiai taip pat smagiai, kaip ir Londone...

foto

Tickets LHR to JFK with Virgin Atlantic using Ed's partial work discount ~£640, Washington Square Hotel for 4 nights B&B - £685, US Visa Waiver form $14 ea and we've spent ~£670 on everything there (this time no shopping involved; we must go back :) ).