Druskininkai - ...ir ne tik

60, EMILIS, MOCIUTE KURORTE IR KITI NUSIDAVIMAI

JURGITA — Mon, 08 Jun 2015 10:09:23 GMT

Oi kaip saulej pasisildem, bene pirma rimtesne siluma, jei neskaiciuot Venecijos. Ir uzmirstos 'moskes' aplink ausis truputi pazujo, bet prie ezero - vejas pute, o mieste mes jas putem.

visos

ARTUMAS ATSIRANDA IS BUVIMO KARTU

JURGITA — Sun, 04 Jan 2015 14:42:25 GMT

Kucios ir Nauji siemet Lietuvoj: aguonpienis, kisielius ir silke tradiciskai, o po to - laba diena su saltiena. Kosminiu greiciu dienos ejo. Vis kitur ir kitur: ivykiai, naujienos, matyti veidai naujai ir nauji zmones siltai. Naujiena numeris 1 - Gitanos ir Egidijaus pilvas, o pirma naujausiu metu diena, isnires is bangu, kastytis juratei dar ir pasipirso-o-o.

Sintija labiausiai dziaugias Lego. Dabar ir nano. Pazadejau jai keule :)

Daniele dar nesidomi kaledu seniais. Tik kalba ir kalba, ir naujus zodzius renka ('maladiec'). Mandarinuose 'auga' medziai, kelione nuo Klaipedos iki Vilniaus galima praleist rengiant ir nurengiant karve, o slapioms servetelems - 3kart-valio!

Neringos ir Tado noras po Kauno-plastmasiniu-puodeliu-egle? Musu - issipilde. Pasnigo per pora dienu. Buvo ir grazaus serksno giedra ryta, ir langu gramdymo, bet rogutes taip ir liko nepanaudotos.

Zemiski Stebuklai su Agne ir Laurynu. Lietuvoj susitikom pirmakart. Pusryciai su draugais - labai neisnaudota veikla, tik kad tu vietu ne tiek daug pusryciams atsidaro.

Netiketos, pasak kunigo, vis dar Kaledines Mindaugo ir Ramintos vestuves.

Kursiu Nerijoj nebuvom daugiau nei 9 metus. Tetis - isvis nebuves. Vis dar ramu. Pervalka - mazas kaimas, o ziema susitraukes dar labiau. Naujuju rytui vietiniai ant lauzo vire zuviene. Veliau vejas vejas ir dar daugiau vejo. Gal truputi per daug net ir aitvarams, o smelis, kaip ir vasara, dar kuri laika tunos kiseniu kampuciuose ir pasipurcius vis byres.

Pirmi lietuviski eurai- kavai Nidoj.

2015 atejo!

DRUSKININKAI PRIE EZERO (NE TO, KUR VISI ZINO)

JURGITA — Tue, 26 Aug 2014 09:10:46 GMT

the rest

VILNIUS - ZVAIGZDZIU MIESTAS IR KITI PATYRIMAI

JURGITA — Mon, 15 Apr 2013 14:49:53 GMT

Faktas - 'Zmones' cia is tikruju vaiksto gatvem. Tiesa, ne tie is viduriniu puslapiu, apie kuriuos paveluotus gandus rasineja, bet tie lietuvisko veido, savi, kaip sakanat. Ir ne siaip, kad miniose jie istirpsta, ne: su visais, tarp visu, kartais net vietoj visu kitu vaikstineja. O paskui dar gauni su garsiausios Lietuvos virejos vyru lektuvu paskrist, tai, jei ir mirtum, jau vis kazkaip ramiau. Dangu ant zemes jau butum mates...

Va taip va pakyleta ir as zvaigdziu miesto saligatviais stragsejau, Bistro 18 viesejau, Sarkozy ne alu midu geriau, per barzda nevarvejo ir pilna burna 'pensininko' turejau.

O toliau...

Griztu namo, kol metai trys dar nepraejo... ir prasom - kodine spyna (~~su meile Peugeot~~), nauja vonia ir beveik banguoja jura ant Nemuno kranto, [Jonava ]
papildomu sniegu (~~mazai ant ju siemet snigo~~) dziaugias ir kurortines saules ne kvapo.

PACIAM RUDENS VIDURY

JURGITA — Fri, 11 Nov 2011 19:43:42 GMT

Vel buvom Lietuvoj. Kasmetine pareiga ir vis dar malonumas. Raukemes visaip kaip del busimo prasto oro, slapio rudens ir jau beveik ziemisku salciu ir va tai tau – sausa ir silta visai buvo. Tai ta proga pasiraukem, kad per siltus megztinius susikrovem, kam zieminiai batai.

Tas maratonas kam dvi kam tris savaites tesesi, tai taip ir lekiojom i visas puses be sustojimo: kapu lankymo sventes, trys spektakliai, vienas gimtadienis, naujas dantis, skiepai, lengvas pasidarbavimas plaktuku ir nesibaigiantys asmenines svarbos lankytini salionai. Ir lankem, ir lankem… Ir dar del laiko stokos raukydamiesi sprendimus, ka kuri karta turesim praleist, priiminejom. Daug raukymosi ir daug juoko mums Lietuvoj iseina. Tampom veido oda. Rauksles ryskeja. Ne uz kalnu ekskursijas i plastines chirurgijos klinikas reiks i maratonus isitraukt. Maratonas dar smarkesnis, odos tampymo dar daugiau – uzburtas ratas.

Lietuva siaip mums vel graziai pasirode. Tik gal ne tiek Vilnius (~~nes su juo jau ir seniau viskas gerai buvo~~) ir ne Druskininkai (~~nors pasikeitimai~~ ~~kiekvienoj gatvej akivaizdus~~), bet Kaunas si karta sublizgejo. Aisku, sauletas oras daro savo, bet negali nematyt atsigavusios Vilniaus gatves, Laisves alejos, naujos arenos ir siaip visur aplink kazkaip i gera viskas linksta. Kas vietoj gyvena, gal matosi giliau, bet is toliau – vaizdas platesnis. Gi jei tik apie sildymo kainas ir per mazas pajamas, tai ir rojuj bus liudna. O mums neliudna. Linksma net ir nuo kalno ant uzpakalio slidems besimakaluojant vyniotis, tvotis taip, kad salmas nukrenta ir dar linksmiau, kai nuo takelio grazuoles slidininkes i saldytuvus krenta. Smagus gimtadieninis pasislidinejimas visiems gavosi. Vieni save atrado, kiti atrado pusni. Dar truputeli praktikos ir laukia musu Alpes (~~arba ju restoranai~~).

Pries tai, kai aplamdem sau raumenis, pakutenom ir smegenis. Belobzeskas po Skrydzio Virs Gegutes Lizdo taip soko i virsu, kad jei suoli matuotum kokiu elektros prietaisu, tektu ji ismest kaip sudegusi nuo perkrovos. Kaip diena ir naktis po viskokiu dainu daineliu ir nekviestu meiliu. Ir ne vien jis, viskas ten pasmerkta amzinam aktualumui. O jau kai prigavom teatro bite, tai lekem ir Kazlo isverstaskurius Patrijotuose ziuret (~~juokas pro asaras~~), ir i Gulbiu Ezara pabaigai paveizejom. Akim ir akim cia viskas. Ir sparnai kaltis pradeda, lyg ir pats pakiltum, bet tas Operhauso sokoladas, laiko prie grindu, ir nors tu ka.

Bet argi gulbes i dausas mus kelia? (~~Ryanair~~). Kelia iki kito karto…

LIETUVA - JAU TRECIAKART SIMET

JURGITA — Wed, 06 Oct 2010 19:07:04 GMT

...tik si karta truputi ilgiau uzsibuvom. Ir saule sviete, ir silta buvo (tiesa, paskui palijo ir atsalo), daug planu visokiu turejom, beveik visur spejom ir kazkaip net atgal Londonan nelabai norejos; o dar kai lektuvas nusileido i lietu ir veja, tai Lietuva beveik svajoniu atostogu kryptim pavirto.

Vilnius

Su visais cepelinais (aciu Egidijui) is Karmelavos nudardejom tiesiai Vilniun. O Vilnius kaskart vis grazesnis ir grazesnis. Kai dvi dienas letu zingsiu (aciu Sauliui) turejom laiko visus senamiescio uzkaborius isvaiksciot, patikrint, kiek kur kokiu nauju krautuveliu, kepykleliu, kaviniu ir siaip baru prisikure, tai jau stojo Vilnius i viena eile su kitais sauniais Europos miestais. Gal tik zmoniu dienom mazoka, nors ir siaip gi lietuviu - ne minios, tai cia ko gero taip ir turi but... Vaziuoji link Pilaites vidury dienos - dvi juostos i viena puse, dvi i kita, masinos - nei vienos, ir laukai laukai aplink (nors stok ramuniu skint)... Vakarais "pazintine" programa vykdem - ties sesem pliusus pasidet reikejo, seniai matytus draugus naujuose namuose lankem, esamus vaikus apziurejom ir busimus aptarem, ispudziais visokiausiais pasidalinom, ir ate ate iki kito karto.

Druskininkai

Kadangi Druskininkai jau ir siaip sauniu kurortu eilej seniai stovi, tai cia jau nieko kito, kaip tik to paties arba dar geresnio tikejomes. Ir nusivilti neteko. Ledai su braskem "Druskininku" viesbuty dar skanesni, nei ana karta "Sicilijoj" buvo, One parka "uzskaitem" is karto, vietoj aguonu malem vynuoges, pilna burna visom progom valgem grybus, ir rankinuke dar dziovintu ziemai atsivezem.

Labiau ko gero reiktu pasipletoti One parko tema. Musu praktikoj toks nuotykis buvo pirmas ir, verta pasakyt, labai jau vykes. Kuo daugiau savu zmoniu tuo linksmiau. Mes buvom septyniese, bet besikarstanciu skaicius tuos, kur ant zemes, virsijo minimaliai, tai jau po visko kam skaudejo raumenis, o kam sprandus. Pramoga gal ir ne is pigiuju(58Lt/zm), bet tikrai verta, o jei gauni dovanu, tai visom keturio ten lekt reikia (nu nebent aukscio baime nesvietiska) geru oru. Kadangi lygint neturejom su kuo, tai pagal sita parka ateiti kitus vertinsim. Smagu, kad buvo daug "ciuozyklu", baisiausias/smarkiausias patyrimas - 3m laisvas kritimas, ir parko "vinis" - skrydis virs Nemuno (as uz ta "letesni" 40km/h, nes jis nuo pusies iki pusies, o va su "greitesniu"70km/h, teko paskui nuvargusiom rankelem save tempti iki tos paskutines pusies).

Jonava

Vaistu nuo skausmo negailinciu stomotologu ir nenuilstanciai valgyt siulanciu mociuciu krastas.

Kaunas

Pasitiko mus smarkiai subjurusiu ir atsalusiu oru, bet ruosemes dauguma laiko praleisti viduj arba siltoj masinoj (ir vel aciu Sauliui, tikrai greit masina uzsyla), tai tarpais galejom ir savo plonus svarkelius gatvej "paganyt". Veiklos ir lekiojimo (~~kaip gerai, kad vis dar yra pas ka lekiot~~) cia turbut daugiausiai turejom. Asta su Vaidu mus "priregistravo" Buon Giorno tavernoj, su mociute ir Neringa Muzikiniam nauja "Vienos kraujo" pastatyma ziurejom, Laura su Mindaugu jau visus du savo berniukus parode, ir pagaliau buvo proga (~~nors ir tik vyno taurei~~) uzsukt i seniai nuziureta "Portofino".

PAVARDE

JURGITA — Tue, 06 Jul 2010 19:09:04 GMT

Jau dveji metai druskininkietė Jurgita Čepurė ir jos vyras gyvena ir dirba Anglijoje

24-erių metų Jurgita Kmeliauskaitė-Čepurė – pirmoji druskininkietė, po vedybų Druskininkuose šių metų rugsėjį vyro pavardę pasikeitusi naujoviškai, t.y. ne į – ienė, o į – ė. Jurgita ir Edgaras Čepuros į mūsų miestą atvyko susituokti iš Londono, o netrukus po vedybų vėl ten išvyko.*- Pasikeisti po vedybų pavardę naujoviškai (tai jau pakankamai dažnas reiškinys Lietuvoje) buvo Jūsų abiejų sprendimas, ar tai nusprendėte tik Jūs, Jurgita? Kokie motyvai paskatino tokiam sprendimui? Kaip artimieji ir draugai į tai reagavo?*Jurgita Č.

Pasirinkti tokią pavardę pirmiausiai sugalvojau aš pati, bet vėliau labai entuziastingai tokios minties griebėmės abu. Pirmiausia norėjome pavardės, visiškai identiškos vyriškai, t.y. Čepura. Tikrai nemanėme, kad tai bus problema, nes, kaip jau daugelis pastebėjo, lietuviški laikraščiai ir žurnalai mirgėte mirga nuo daugiau ar mažiau įžymių Lietuvos moterų pavardžių vyriškomis galūnėmis (-a ir -is), kaip antai Aurelija Simutis, Eglė Visockaitė Kandelis, Izolda Rukavišnikova Gudelis ir dar daug daug kitų. Tačiau mums teko nusivilti, nes neva pagal Lietuvos Respublikos įstatymus tekėdama moteris gali pasiimti vyro pavardę tik su galūnėmis –ė arba –ienė. Toks akivaizdžiai nevienodas įstatymų taikymas – nelabai mums suprantamas. Net buvome pradėję svarstyti galimybę pasirinkti tradicinę lietuvišką ištekėjusios moters pavardę, nes daugelis vyriškų pavardžių su moteriška galūne –ė skamba ne itin maloniai. Galutinai apsispręsti, kokią pavarę pasirinksime, turėjome pusmetį. Dėl patogumo vis dėlto pasirinkome trumpesnį variantą. Jau porą metų gyvename Londone, kur mano mergautinė trylikos raidžių (Kmeliauskaitė) pavardė čia visiems yra neįveikiamas liežuvio laužymas. Dažnai nutikdavo, kad man dar tik įpusėjus diktuoti savo pavardę, banko ar kokios dujų įmonės darbuotojas mano, kad jau viskas. Labai nustebdavo sužinoję, kad mano pavardė tokia ilga ir prašydavo pasakyti, kaip aš ją tariu. Tačiau dabar tokių problemų jau nėra. Nei artimųjų, nei draugų kažkokios reakcijos į tokį mūsų sprendimą nepastebėjome. Visi jie žino, kad mums taip bus daug patogiau, o be to, mes gi ne pirmieji – Lietuvoje daug tokių pavyzdžių yra.

Norėtumėm daugiau sužinoti apie Jus. Kaip susipažinote ir nusprendėte susisieti šeimos saitais? Ką tarpusavio ryšyje labiausiai vertinate?
Jurgita Č.

Esu druskininkietė, prieš 6-erius metus baigusi “Ryto” vidurinę mokyklą (dabar gimnazija) ir įstojusi mokytis į Kauno technologijos universitetą viešojo administravimo specialybės. Čia su būsimuoju vyru ir susipažinome. Tame pačiame universitete jis studijavo chemiją. 25-erių metų Edgaras – jonavietis. Iš pradžių buvome tik draugai ir kaimynai (studentų bendrabutyje gyvenome gretimuose kambariuose). Ir tik studijų metams artėjant į pabaigą, viskas peraugo į artimesnę draugystę. Baigęs mokslus Edgaras, kaip ir daugelis lietuvių, savo laimę nusprendė išbandyti užsienyje, o aš likau pabaigti savo studijų ir apsispręsti, ką toliau norėčiau veikti. Mūsų laukė susirašinėjimo elektroniniu paštu, pokalbių telefonu ir internetu ilgi vieneri metai. Dar mokydamasi paskutiniame kurse, jau dirbau administratore, vėliau įstojau į sociologijos magistro studijų programą. Tam laikotarpiui karjeros ambicijos lyg ir buvo patenkintos. Tačiau taip jau įvyko, kad nusprendžiau viską mesti ir save išbandyti kitur. Taip lygiai prieš dvejus metus, rugsėjį, atsidūriau Londone. Visa kita susiklostė palaipsniui ir savaime. Po metų atostogaudami susižadėjome, o šiemet susituokėme. Taip visada atsitinka, kai surandi tinkamą žmogų.Mūsų šeimoj turbūt svarbiausia yra pagarba, pasitikėjimas bei draugystė. Tokios vertybes buvo svarbiausios tiek iki vestuvių, tokios liko ir dabar. Turbūt todėl mes puikiai sutariam ir suprantam vienas kitą.

Kalbėjosi Arūnas ZURLYS

2005m. spalio 21 -27 d. Nr. 42 (818)

TECIUI 55

JURGITA — Fri, 11 Jun 2010 11:05:25 GMT

Nespejom po Sicilijos Londone koju apsilt, apsisukom ir i LT.Proga ne eiline, tai reikejo visiem susibegt :D. Ir gavos viskas kuo puikiausiai. Gimtadienis, ne kokia kita diena, o sestadieni ispuole, oras pasitaike siltas ir sauletas, tai smagu buvo visiems Druskininkus dar karta "patikrint".

Zurnalistu rali stebejom:

Vijunelio balose pabraidem, varskes ir saltalankiu ledu uzkandom ir vakare i Mona Liza. Kaip gerai, kai visokie pasisedejimai ne namie - jokio vargo paskui. Ateini ant gatavo ir iseini aciu tepasakes. Belieka gerai laika leist. Tai tik tuo ir uzsiemem. :D

O deja sia pramoga teks atideti kitam vizitui: