Vakariniu skrydziu ypatumai: pirmyn isskrist veluoju, nes kazkur audra, atgal tas pats, nes...i Londona. Visa kita - braskes. Siek tiek pavyte, jei reiktu apie Norvegian Air wifi on board, bet avialinijos pigios, tai kilstelt antaki reik, kad isvis buvo.

Gardermoen - tas orouostas, kur tris dienas iki Oslo nereik kinkiniu vaziuot - 20 min nuo centro. Atsigabenimas is / i kaip du plius du. As dazniausiai - uz traukinius, jei tik tokiu buna. Cia yra du varianatai: flytoget, kur bet kuri kreditine vartus atidaro, ir uz 180nok atveza per 19min arba vietiniais NSB nudardi per ilgaaaaas 23min, bet jau perpus pigiau. Visokie wifi, tylus/garsus/accessible & so vagonai, kaip prigimtine teise. Negi eisi autobuso ieskot.

Oslas - mazas miestas. Elinis lankytojas tik is tingumo galetu tramvajais, autobusais ar net metro naudotis. Turejau itarimo, kad Oslas dydzio kaip Vilnius. Tarpais kaip Vilnius truputi ir atrode, tik gal idomybiu daugiau, o ir fiorde gausiau vandens nei Nery ar Vilnelej.

Be keliu akivaizdziausiu dalyku, 'namu darbu' su Asta nebuvom pasidare, tai tiesiog ejom i ta puse, kur zinojom, kad lyg kazkas turi but, kas turint omeny miesto dydi, reiske, kad trynemes ratu aplink centra, Grünerløkka, Frogner, Tjuvholmen ir pakrante. Centre daug naujo, stiklinio, futuristinio. Operhausas kaip ledkalnis pluduriuoja palei Aker upes ziotis, zinomu vardu ofisu pastatai Barcodu rikiuojas aplink stoti,
tada visiskai modernus Tjuvholmen su Astrup Fearnley muziejum paciam salos iskysuly. Gilyn i miesta daugiau XXa prabangiu kilmingu miestieciu vilu, lakonisku baznyciu ar visai paprastu, gelem ir vijokliais apaugusiu medinuku tyliuose grindinio akligatviuose. Buve gamyklos ir sandeliai palei upe jau seniai pasidave siudienu miestieciu moderniems poreikiams, o kadais visiskai darbininku apgyventoj Grünerløkkoj dabar sukas jau visai kitos kalbos ir pucia hipsteriski vejai. Panasu, kad visi, kas bent pusdieniui Osle, butinai traukia ir i Vigelando parka nufotografuot visu skulpturu. Cia per zmones sunku skulpturas iziuret, o Grass Roots Square buvom visiskai vienos. Muncho musiejus, deja, turejo tik laikina ekspozicija, kol keitesi parodas, tai no Screem at all.

Realu zinomiausias vietas aplankyt, per viena diena, tik jau reiks gaza uzspaust ir paaukot nusedimus kavinese/restoranuose/Mathallen, kas siaip jau yra part of experience (& burden to the wallet) ir tikrai butu gaila, jei nereik pinigines persmarkiausiai tausot. Dar apie pinigine, vel ten pabuvojo visokios baisiai slidzios simtines, dusimtines & etc. Kainos ant lentynu desimtim uz smulkiausius dalykus, restoranu saskaitos simtais, o viesbuciai tukstanciais. Slegia. Gerai, kad viskas dalinosi is 12. Bent tuo momentu papildomo deguonies nereik.
Gaji stogu, terasu ir kiemu kultura. Net ir vestant orui zmones buriuojas po siltom lempom, skeciais ir susivynioje i pledus. Ne musu bedos: +20C ir saule sviete abi dienas. Nepliauska liezuvis skusdamasis.

Akerselva - srauni miesto upe. Ne siaip visos-upes-teka, bet toookia sniokscianti, kad nenoretum meska, plaukianti ant rasto, but, nei del 6 statiniu medau.

Tiek jegos ten kas sekunde gurguliuoja. Mums Akerselva rodesi per krastus is vagos islipus, pakrantes medzius, kai kuriuos suoliukus ir net pastatus apsikabinus. Paskutine, nueinacios vasaros meile? Sako, pramones bumo laikais upe buvo pagrindinis energijos saltinis, o dabar - zalia miesto zona ir i besiputojancius krioklius vaikstinedami spokso tiek vietiniai, tiek atvykeliai. Vandens terapija ausims, o gal net ir skalbykla, jei ne toj vietoj atsistosi. Gamtos teatras - po vaivorykstem.

Tuo tarpu kitoj miesto pusej - visiskas stilis. Oslo fiorde vanduo kaip stiklas. Ar tu ji resi dvivieciu kateriu ar didziuliausiu kruiziniu laivu. Visos bangos kazkur isnyksta. Fiordo salos lyg ranka pasiekiamos, ir saule ramiai dingsta uz rausvo horizonto.

Foto

Return London LGW to Gardermoen £75 with Norwegian Air, Clarion Collection Hotel Folketeateret 2 peeps for 3 nights half board 3286nok, NSB train into town 90nok each way, lunches for 2 with glass of wine ~400nok, diners ~600nok, espresso/latte ~35-40nok, Astrup Fearnley Museum -120nok

Ar pirmiau su Asta kalbet apie Roma pradejom, ar akis uz La Grande Bellezza filmo vinijetes pirmiau uzkliuvo, jau kazkaip nepamenu. Trys savaites atgal paziurejau filma ir laukiau nesulaukiau, prasieit tom paciom gatvem. Buvau jau primirsus, kokia Roma grazi ir … okupuota lankytoju: nuo oro uosto iki centro - per zmones sunku irstytis. Amzinas miestas – amziams apgultas.

Gerai, kai jau dingus prievole, tam tikras vietas butinai pamatyti, bet visiskai ignoruot lankytinu objektu dar negalejau, juolab, kad Romoj buvau pries daugiau nei penkis metus. Issirinkau Kolizieju sau ir Vatikano Muzieju su Siksto koplycia mums abiems. Abiejose vietose labiausiai  i akis krenta ir galiausiai nervus tampyt pradeda, tos pacios zmoniu minios. Jei kam nuosavas laikas turi bent minimalia verte,  bilieta BUTINA pirkt is anksto. Keliasimtines eiles prie kiekvieno objekto kasu, nevilti turbut varo net ir ten besidarbuojantiems kisenvagiams.
Koliziejus dabar jau nenustebino. Apeini viena puslanki pirmu aukstu, kita – antru, pasidairai aplink, bet vaizduote jau niekaip neuzsisuka (nors gal cia ne Koliziejaus, o vaizduotes problema). Surmulys ir Vatikane ima virsu. Privaloma tyla Siksto koplycioj greiciausiai isivyrauja nebent po darbo valandu: nepadeda nei draudimas ten eiti gidams, nei burys oficialiu tildytoju. Ir siaip, kol tu prasiskini sau kelia iki Siksto koplycios, jau buni tiek visko pamates, kad vargu ar akis kokybiskai dar ka nors tam kartui fiksuoja.  Suvokimas ateina veliau.

Daugiausiai laiko sikart paskyriau Monti ir Trastevere. Monti - 2008 dar vis buvo no-go-area, o Trastevere - neliko laiko. Pastarasis, kaip koks Londono Soho, nors sako, kad jau smarkiai prisitaikes prie nesibaigiancio turistu srauto, bet palyginus su tuo, kas darosi rytinej Tiberio pusej, cia zenkliai laisviau. Kai kurios gatves man smarkiai primine Buenos Airiu Palerma, nors turint omeny istorija, panasumas greiciau yra atvirkstinis. Virs Trasteveres nuo Gianicolo kalvos (vienos is ne tu septyniu ) matosi visa Roma ir kazikur uz jos. Cia yra ir tas fontanas (Dell'Acqua Paola), kurio vaizdais prasideda Sorrentino filmas, ir cia tikrai buna taip tuscia, kaip pavaizduota visuose Romos atvirukuose.

Roma – mazas miestas. Viskas, kas galetu dominti atvykusi, jei tik viesbutis yra centre, bus within walking distance (musu viesbucio savininkas Santi nuo tokio mano pasisakymo vos sirdies smugio negavo), tai as, o paskui jau kartu su Asta, taip ir vaikstinejom, juolab, kad  metro Romos centra aplenkia.  Gyvenom mes ant kalno, grazaus sodo grazioj viloj, ir kaip princeses uz aukstu muriniu sienu. Izengi pro vartus ir uztrenki surmuli uz nugaros, atidarai ir vel pro sali zvimbia mazos masinos, motoroleriai, o tyla isgaruoja kaip dumas. Viskas buvo cia pat ir saugu iki velumos maklinet net man vienai.

Pirma vakara nudroziau tiesiai i Santi rekomenduota vietini, vieninteli ant baltu staltiesiu, restorana Antico Arco. Isiprasiau nesvietiskoj ankstybej ir nuo 7pm kokia pusantros valandos valgiau viena - restoranas dirbo tik del manes. Ejau ten del tasting menu ir nors truputi abejojau, septyni mazi patiekalai su keliais papildomais sefo atsiustais uzkandziais tarpuose tikrai parode ka ir kaip cia gamina: zuvies ir artisoku tartaras (dezes svieziu artisoku buvo visur), avinzirniu sriuba su baravykais (ju irgi labai net sezonas siuo metu Romoj), omaro troskinys, spaghetti su baltu padazu ir trufeliais, jautienos mini-ispjova, kaip sicilietiskas canoli sususktas pyragelis su ozkos suriu, o pabaigai issirinkau mojito serbeta. Buvo skanu, tik kad ir kokios mazos porcijos, vistiek siek tiek per daug. Nors ne tiek per daug, kad skrandzio nepalengvintu pusvalandzio pasivaiksciojimas po naktine Trastevere.

Sekmadieni jau kartu su Asta vakarieniavom, mano aptiktam, Fish Market. Nepretenzinga pop-up tipo institucija su misija sviezia zuvim pamaitinti kuo daugiau zmoniu. Erdve uzgriozdinta palepese surankiotais baldai, pats issirenki, kiek ir kaip siandien valgysi, pats prie kasos viska uzsisakai ir susirenki gerimus nuo baro. Nelabai aisku, kas cia atejo pavalgyt, o kas greiciausiai dirba. Maista atnesa labai greit ir zmones prie staliuku neuztrunka. Aisku, ne tos, kurios uzsisake tiek leksciu, kad papildomu baldu reikejo pristatyt padeciai gelbet. Taip ir skraidem visa vakara kaip bites nuo juros gerybiu karpacio prie svieziu anciuviu, prie lydekos burgerio, prie juros gerybiu salotu ir vistiek nesugebejom visko suvalgyt, o salotos, kur garnyrui uzsisakem, taip ir liko nepaliestos. Atsibuciavom su keliais darbuotojais jau kaip seniausios klientes ir atsisveikinom iki kito karto.

Pirmadienio pietums laime antra karta bandem Da Augusto; vakar cia buvom kai pietus jau buvo pasibaige. Kiekviena padori, Romoje duodanti valgyti, istaiga dirba per pietus tarp 1-3pm, o paskui uzsidaro iki vakarienes 7-8pm. Visa kita - spastai turistams. Mes jau pasimoke, tai tiesiu taikymu ten. Viskas cia kaip italiskam filme, kur rodo pagrindinio veikejo (ir kruvos vietiniu) megstama vieta, visiems gyvenimo atvejams. Tevas virs baro smarkiai skaito laikrasti, protarpiais viena ranka pripildydamas grafina vyno, vandens ar trumpam atsitraukdamas, kad padarytu kam ekspreso. Zmona/mama pirstinetom rankom kriauklej plauna indus, o kartais ir tom paciom pirstinetom rankom priima uzsakyma ar siaip paaiskina, kas virtuves puoduose jau pasibaige. Nors daugiau aptarnauja jaunimas, turbut vaikai. Toks ne baisiai susikaupes ar susidomejes jaunimas, bet iseina viskas nuosirdziai. Duona sikart cia buvo pati skaniausia. Valgytojas prie gretimo staliuko rekomendavo imt vistiena romietiskai, veliau paaiskejo, kad be jos nedaug kas daugiau ir belike buvo. Nesigilinom. Uzsisakem ir per 10min jau valgem. Maistas, kaip namuose pas mama: sotu ir jauku. Susumavo mums issiblaskes vaikis viska piestuku ant popierines staltieses ir ate!

Kava, desertas ir Roma man kaip ir prasidejo, taip ir uzsibaige Monti.

return skrydis su ryanair London STN to Rome Ciampino £53, return shuttle bus ticket su Terravision 8eur, Villa Magnolia Relais for 3 nights for 2peeps on B&B bases 524eur, bilietas i Kolizieju galioja 2 dienas ir galima su tuo paciu eit i Roman Forum 18eur, bilietas i Vatikana ir Siksto koplycia su gidu mazoj grupej 32eur ir dar kokius 200eur isleidau restoranams.

Day 1

Day 2

Day 3

Dauuug valgiau :)

The End.

Milanas buvo labai gerai. Taip gerai, kad visi isankstiniai nusistatymai isgaravo visam laikui. Karscio banga tvoske ant pirmo lektuvo trapo laipto ir ne trumpam nebuvo atlegus. Gal silumos ir saules islepintiems pietieciams ir noretusi dienas tokiu oru leist kondicionieriu apsikabinus, bet jau tiems, kas is siauriau, o tuo labiau siemet (is pilku balu neislipam), tai prasom tos silumos ir saules kuo daugiau. Net purskalais nuo saules pamirsom purskinetis, ir viskas is tos laimes (ir per nesibaigiancias kalbas). Tai va, buvo nesibaigiancios saules laime, laime, kad susitikom, laime, kad kalbet vis dar yra apie ka, nematyto miesto laime, skanaus maisto ir grazaus viesbucio sekme.

Gerai, kad Milanas - ne visai tikras italiskas miestas, kad nereik pastoviai koncentruotis i visas keturias puses vienu metu. Miestas atvaziuojantiems nepagaili laiko issikalbet ir verta demesio objekta svysteli tik karts nuo karto. Visur cia speji letai vezliodamas per savaitgali. Butinai tarp klajoniu po miesta turi nusest saltos kavos, ledu ar Campari sodos: nes juk vasara, nes karsta, nes niekur neskubi. Ankstyva vakara – aperityvas. Gerai, jei kas rekomenduoja patikima vieta, jei ne – didelis pasirinkimas ir daug sansu paciam ta geriausia vieta rasti. Mums su Asta Fioraio Bianchi Caffè penktadienio aperityvui rekomendavo Roberta (B&B seimininke). Geliu salonas aka kavine/baras - labai mazas ir visi pavakariaujantys tik taupiai asmenines erdves teturejo, o kur dar laviravimas tarp geliu vazu su taure vienoj rankoj ir lekste kitoj. Ko gero, dauguma lankytoju cia vietiniai, arba tikrai ne pirma karta. Darbuotojai ju vardus zino ir tiesiog sukteli, kai gerimas jau laukia. Dvieju baltu varnu, barmenas irgi neuzmirso ir, kad vakaras eitusi geriau, mums 'prisege' labai mandagu (ir angliskai kalbanti) daktara Andreas. Ir laikas neprailgo.

Apertityvas, siaip jau, - paprasta ideja, savotiskas musiskos happy hour atitikmuo, tik ne pigiais gerimais vilioja, o i gerimo kaina iskaiciuoja uzkandzius. Ir uzkandziai - tai ne kokios ten trys alyvuoges ir bulviu traskuciai (nors sito gero irgi kruvom buna), bet darzoves, suriai, mesa, duona, picu gabaliukai. Praktiskai vakariene, jei zinai kur eit. Nutarem sito malonumo ir sekancia diena neatsisakyt. Butume grize, kad ir i ta pacia vieta, bet tokiu baru ten tiek daug, todel sestadieni buvo jau naujas Obika Mozzarella Bar Breroj. Ir vel sekme!

Sekesi mums ir su vakarienem. Penktadieni Charles rekomenduotas restoranas, nors jau buvo smarkiai link devyniu, vis dar nedirbo, tai, tiesiog, ejom per Brera ir bandem savo laime. Ristorante il Cestino Coros ta musu laime sustapde Prosseco burbulais, uzsisakem ju dar ir nusedom visam vakarui ragaut pastos su juros gerybem.

Sestadieni vakariene rinkomes arciau namu. Vel rekomenduota Robertos, ir vel ne pro sali - Il Nuovo Yaht. Seimyninis juro gerybiu restoranas, visaip kaip bandantis tapti jachta. Butume pacios eje, vargu ar butume susidome, o be to net durys ten uzrakintos, pro langus nieko nesimato, ir net jei matytusi - mazai naudos.

Sekesi ir i sonus dairytis. Duomo visas dienas buvo aplipes ir turistais, ir vietiniais, o vienu metu net Occupy (speju :)) Milan aktyvistais, tai ilgai ten neuztrukom: vakarejant pasidairem nuo stogo terasu, trumpam nosi i vidu ikisom ir tolyn. Is anksto turejom bilietus Leonardo Da Vinci Paskutinei Vakarienei (idomu, noretusi daugiau, bet kai tiek norinciu, konvejeris neisvengiamas), o iki sestadienio pietu buvom pasiryze Dizaino Muzieju isziuret ir valanda kita pailset ten pat ilgai pietaujant.

Paskui tingiai i La Scala. Aisku, geriausiai butu buve eit i spektakli, bet nei laiko nei sukneliu neturejom, tai bandem savo laime nors viena aki i pacia sale per Teatro Muzieju. Ir – aha – sekesi. Lapas, prie bilietu kasos ispejo, kad vyskta repeticija ir tik pro stikla gal gausim paveizet, bet loziu priziuretojams visai netrukde veiksmas ant scenos, ir jie norintiems leido per balkona laisvai dairytis. Tetras - labiausiai klasikinis, koki tik gali isivaizduot: raudono aksomo ir aukso lipdiniu interjeras, sunkus kristoliniai sviestuvai, daug erdves soniniuose baruose ir mazytes lozes  - viskas lygiai, taip kaip karietu laikais. Pati muzieju jau tik del visa ko praejom :). Reik but maziausiai vidutiniu operos zinovu, kad galetum tinkamai ivertinti tai, kas ten eksponuojama. Ejom ten, kur zinios gilesnes - i auksini mados kvadrata :).

Sakmadieni vel letu zingsniu traukem per Milana: Sempione ir Giardini Pubblici parkai, Pinacoteca di Brera ir paskutiniai skrandzio malonumai Bianco Latte.

Sekme uzpakali atsuko tik Bergamo orouoste. Laukiantys liko be naujo maistinio atradimo - surio buratta. Ieskosim Londone. :)

Visos foto cia

o kas del $, tai Easyjet Gatwick to Milan Linate £41, X73 autobusas is Linates i centra 1.50eur, Ryanair Bergamo to Stansted £37, shuttle bus 'Terravision' to Bergamo 5 eur,  Tara Verde B&B 120eur uz kambari uz nakti, vienkartinis bendras metro/tramvajaus/autobuso bilietas 1.50eur, Duomo terasos 12eur liftu ir 7eur laiptais, Da Vinci Paskutine Vakariene 23eur, Triennale Design Museum -10eur visoms salems, La Scala Teatro muziejus 6eur, Breros Galerija 6eur, aperityvas paprastai 10eur, vakariene dviem su gerimais ~80eur.

Aha! Va taip va visa savaitgali (+ 1 diena) leidau sau ilsetis...

Buvo mintis niekur siandien nesitrenkti. Taip baisiai nakti lijo, o ir rytai jau tamsus. Padejo gal tik tai, kad tuoj lis dar baisiau, rytai bus dar tamsesni, o saule svies, kaip laimingas loterijos bilietas - ne visiems ir nevienodai.

Metro buvo pustustis, Paddington'as dar apsnudes, bet traukinys laiku. I viena Cotswolds kampa siandien! Galutinis taskas - Rococo Gardens uz Painswick'o, nes ana savaite akis uzkliuvo uz grazios foto is ju.

Ir tikrai. Sodai dailus, priziuret, 'isciustyti'... Kazkada buve garsus, paskui apleisti, neseniai atrasti, atnaujinti ir dabar visiems norintiems (uz £6 ) rodomi.

Daug obuoliu, kriausiu ir siaip visokiu rudens gerybiu ten, kurias sakosi cia pat vietiniam restorane (oi per smarkiai cia su tuo apibudinimu jie...per smarkiai :)) visam kam naudojantis, deja, kaip tycia, nieko tokio paragaut tadien neturejo. Tai mano patyrimas sakytu, geriau skrandi (ir pinigine) pataupyti, kol kojos atgal i Painswick parnes.

Apskritai, tai pats Painswick yra sios dienos zvaigzde. Atzygiavau vieninteliu keliu nuo Stroud puses ir iskart wow!!! Baznycia, senos kapines - o realiai tai jau kaip ir parkas - cia pirmu smuiku ir dar laaabai garsiai groja. Veliau jau ir siauros gatves, zydintys namai, tos kelios kavines, pub'ai, sekmadieni uzdarytos mazos parduotuves zavesio kaimui priduoda. Norisi visur list, ziuret, liest, ragaut (daug kur stovi dezes obuoliu nuo gretimos obels), kad tik kuo ilgiau tas saldumas ant nosies galo suptusi. O ir sutikti vietiniai megsta ilgiau, nei iprasta pastoviniuot, sio bei to papasakot, gal koki patarima ipirst. Neaisku tik, cia pasaulis savaitgali nori daugiau visiems duot, ar tu pats atviresnis pasauliui esi - nes niekur neskubi, nes savaitgalis.

In all those years we live in Charlton I have not even once got on the train in our station and travelled east (those few times to Penny's, one stop away, could not be considered as 'traveling east'). To be fair, on Saturday whilst passing by I have not seen anything worth geting off, but once you find yourself beyond M25 the views become slightly better. The further, the better.

After Gillingham you start noticing crop fields, rows of apple trees, green houses and occasional farm buildings. And finally strawberries appear just after Faversham. More likely, it was not THAT farm, but quiet nostalgic anyway.

(I imagine, self appointed) jewel of Thanet's crown - Broadstairs - is rather pleasant coastal town with a little bit of usual sea resort stuff. Luckily not too much of it and beach/cliff top walk is where it gets even better. They call it Viking Trail. On sunny day all these sandy bays are packed; some to the point that it's difficult to put your foot. Castle turned flats near Kingsgate Bay looks stunning, as well as chalk cliffs raising from the sea in Botany Bay. But leave the view out and the north end of Botany Bay is so much better wilh less people and small dunes (and apparently nudists).

Few bays down I came to Margate. My first time in town was nearly eight years ago in miserable winter but, it appears, summers here are not what I would dream about either. The only surprise in a good way was the Turner's Contemporary art museum. It stands out so much that I am not sure why it was opened here (besides the fact Turner himself liked the place and stayed in the hotel that used to be on the same spot).

The day turned out to be great for the walk (very easy ~10km), the weather and the peaople I met on the way.

It might have been fun to cycle and it's just the matter of time when (this time) WE are back there. :)

Ir kur tu cia zmogau nesidziaugsi. Kai ketvirtadienio ryta kopem trapu, Londona eilini karta merke lietus, o paskutines savaites karsciu nebuvo like ne zenklo. Tiek nedaug truko, kad mergaitiskoms trumpoms atostogoms butume pasirinke vietini skrydi ir angliskas salas. Kaip loterija su oru cia, ir siuomkart, deja, butume tik lietaus puoda laimeje, o maudomus ir skrybeles butu teke i lietpalcius ir skecius isimainyt (kas siaip jau irgi nera blogai). Tik si karta ne to norejom. Kuo daugiau saules, kuo greiciau ir nesvaistant ne minutes.

Patikrintas marsrutas i Mallorca'os Can Pastilla, nebandytas, bet idealiai tikes, viesbutis Marina Luz (maistui didziausias pliusas, o vokieciai kas ryta turbut uzimtu ir sesiskart daugiau sezlongu prie baseino net nemanydami jais naudotis iki pietu :D), geras pusdienis ant dviraciu po sostine ir dvi dienos sukinejantis vingiuotais keliais po kur kas grazesnes vietas nei pajurio kurortai.

Keturios dienos praleke kaip viena. Be rupesciu, su daug juoko, kalbu ir net siokais tokiais nuotykiais (jei kada nuomotoj masinoj rastumete besimetancia 'prikurke' butinai ikiskit ja ten, kur priklauso, - didelis sansas, kad gausit dar geresni auto).

Pirma karta ir visiems laikams isitikinom, kad siltoms atostogoms nera geresnes masinos, nei masina be stogo. Kaip svajone is vasarisko filmo, kur dangu uzstoja tik skrybeles krastas. Pro ta skrybeles krasta beigi akinius nuo saules Cap Formentor, Sa Calobra, Port de Soller, Deia, Port de Valldemosa ir pacia Valldemosa apziurejom. Tikrai! Net trecia karta butu visai smagu ten vel atsirasti. Tai gal kada...

Piniginiai reikalai - highest season metu, likus 2 men iki datos- skrydis su ryanair dviems £276, viesbutis 3 naktys HB £479, nuomotas smart'as dviem dienom 112eur (koks 30eur kurui), du dviraciai dienai 10eur, o visa kita - zuikio asaros.

Trasos ilgis - 42km
Startas - 6:40AM
Vaziavimo Laikas - 1val 29min

Cia grupele dviratininku, kurie pirmieji kirto finiso linija (tarp ju ir as)Nerealiai sekmingas projektas, nes kiek zinau susirinko apie 200 dviratastu :)

Dviraciu Maratono Akimirkos:

Startavome tiksliai 6:40AM ryte, kas beje visus dalyvius labai pradziugino ir bent pirmas penkias minutes tik apie tai ir kalbejom, koks pavyzdingas "startas", kol pravaziavom posuki kuriuo ejo trasa, gerai kad visi staiga susigaude ir visa pirmaujanti grupele sauniai apsisukom ir ivairavom ten kur reikia :) tada visi susikaupe ir myne ganetinai ramiai, privaziavus Woolwich'a pasitaike smagi nuokalne, kuri deja pakiso man koja, bevaziuojant staiga nukrito lenciugas :( taigi teko stabteleti. Uzvilkes lenciugeli atgal ant zvaigzduciu netrukus pasivijau lyderiu grupele ir mes toliau sauniai pokstaudami pedalavome pirmyn.

Charltona (musu gyvenama rajona) pasiekeme mazdaug po 10 minuciu nuo starto. Kad jau Charlton'as - tai mojavau visiems aplinkui kurie jau buvo pradeje ruosti trasa, nes mobiliu stoteliu, kur priziuretojai dalijo vandeni buvo ganetinai daug, mazdaug kas 0.5km. ir seip policininkai visu keliu buvo labai draugiski (SYPSOJOSI, MOJAVO ir SAKE "LABAS RYTAS")Toliau pravaziavom Deptford'a ir lanku apsukome Canada Water, and Bermondsey ziedo prie musu grupeles prisijunge dar nemazai dalyviu ir visi judejome toliau link Tower Bridge'o, pervaziave tilta pasukome link Canary Wharf'o ir dar po keliu minuciu privaziavome PUSIAUKELE!!!

Toliau tiesiaja judejome link Canary Wharf'o, deja keliai sioje upes puseje dar nebuvo uzdaryti ir mums maise labai daug automobiliu, cia ir vel gavosi 'fuck up'as', nes vel praziopsojom reikiama posuki :)  nes taip tiksliai niekas ir nezinojo marsruto, bet greitaivel ivaziavomi tinkama kelia ir tada Canary Wharf'a, i kuri ivaziuojant reikejo pravaziuot zieda su kliutimis, tik esme tame tas ziedas ejo 2 aukstais, t.y virsutinis ziedas ir apacioje ziedas tuneliu. As nusekiau pakum viena gudru dede, kuris pasuko per tunelini zieda.... ir kaip sakant nesuklydau, nes mes abu staiga atsidureme priekyje visu, taigi neskubedami myneme toliau ir sauniai pasikalbejome kol mus pasivijo dominuojanti grupele. Pasirodo mano 'kelrode zvaigzde' tai Paul'as vienas is Londono dviraciu kurjeriu pionieriu :)

Lanku apsuke Canary Wharf'a judejome atgal Londono centro link, tada staiga supratom kiek daug dviratininku dalyvavo, nes dar sutikom ne viena dviratininka minanti link Canary Wharf'o. Centra pasiekem labai greit ir pravaziave Blackfiars Bypass tuneli (ZIURETI VIDEO), kazkoks linksmuolis policininkas mus visus nukreipe priesingos krypties eismo juosta (t.y mes vaziavome teisinga kryptimi, bet pries masinu srauta), o policmenas tik suriko kad atsargiai, nes is priekio gali atvaziuot masinu!!! Bet kur cia tau, pasitaike kelios masios... bet jos vos spejo pasitraukti i kelkrasti, nes muset pagalvojo kad cia koks Ispanojos Tradicinis Buliu begimas :))))))) kai pamate banda dviraciu gresmingai besiartinanciu tiesiai i juos, Anyway...

Stai ir pasiekeme Big Ben'a ir Parlamento Rumus, o tai reiskia kad mums liko tik kelios minutes iki finiso, iskart pasijaute pakyli nuotaikanes mes jau vaziavome finiso tiesiaja, pravaziuodami dideli buri kareivuku saziningai visi atidaveme pagarba, bet jiems tai pasirode labai juokinga :)Ir stai paskutinis posukis salia Buckingham'o Rumu ir mes ivaziuotame i 'The Mall', kur visi isdidziai kertame finiso linija, yeahhhhh!!! MARATONAS IVEIKTAS - tik ne begte o DVIRACIAIS!!!Tik gaila kad mums is paskos vaziavusiems dviratininkams pasiseke maziau ir jiems neteko garbes ivaziuoti i finisa pro Buckingham'o Rumus, nes deja jiems kelia pastojo priziuretojai ir policininkai, jiems cia muset pasirode kazkokia klasta:

...tad deja likusiems dviratininkams teko ieskoti aplinkkelio :(

UPDATE:
BBC VIDEO FOOTAGE
NICE VIDEO FILMED IN CENTRAL LONDON