Prasidejo viskas dar vasara tuom, kad buvusio Edgaro bendradarbio sesei su draugu reikejo kur apsistoti, keliaujant pro Londona, o dabar visi smarkiai susidraugave jauciames, ir musu sofa bet kada ju lukia (kaip turbut ir ju kadanors lauks musu). Kol Rosario bando jos mokytojos gebejimus irodanti sertifikata gaut Krokuvoj, Simon'as po vasaros Europoj parsigabeno i UK ir po savaites hostel'y visgi 'pasiprase' :D pas mus. Ir pasiprase labai geru metu - Edgarui kaip tik buvo prasideje jo isiegines-atostogos. Abieju norai i vienus vartus muse, tai vazinedami dviraciu ir placiai besitaskydami baseine iki savaitgalio sekmingai vyrukai istempe. Tada jau kaip kam: E i Clacton - on- Sea, o S man i kompanija ir (tik) i City.

Apie 'pedaluok smarkiai ir ilgai' zygi is patirties pasakyt negaliu (120km dviraciu perspektyva turistiniu minciu vis dar nesukelia), o E paprastai mieliau parodyt nei papasakoti irgi linkes, tai cia pridesiu nebent tai, kad ne pergales ir alus (nors sito buna buna) visus ten vienija... FIXIE rules for the time being!!!!!

Open City lauktas ir planuotas buvo, tai su Simon'u ar be jo, vistiek jau zinojau, kur eisiu. Per eiles ir burius susidomejusiu spejom pasidairyt Lloyds Building ir Guildhall. Abu pastatai tiek kartu is isores ir visais kampais apziureti, kad tik to vidinio vaizdo pilnam paveikslui ir truko.

Tai va, jau ir netruksta.

Po 2h eilej sekmadieni netruksta ir 'neiveikiamo' Bank of England vidinio vaizdo. Tik foto, deja, nera (o tokie grazus buvo 'kabantys' laiptai), bet cia turbut, kad gidai ir toliau reiksmingu tonu galetu kartot, kaip i ju banka dar niekada nebuvo isilauzta. Tuo paciu pakiliu tonu gidai pasakojo, kaip Bank of England per savo gyvavimo istorija ne tik kad visokiais piniginiais/aukso atsargu reikalai uzsiiminejo, bet del saugumo griove banzycias, perkelinejo kapines ir net pasirupino, kad upe butu pakreipta taip, kaip reikia.

Nebado ten akiu neisivaizduojama prabanga, tiesiog, viskas kazkaip solidziai, angliskai ir gal kiek snobiskai atrodo. O pacioj pabaigoj kiekvienam norinciam leidzia pakelti, galbut vieninteli aukso luita ju gyvenime (13kg ir truputi daugiau nei £450k sekmadienine kaina).Va ir pamelavau. Pati pabaiga (kaip visada) - muziejaus parduotuvej :)

Sako sis savaitgalis buna "not to miss for architects". Ne architektai mes, bet pro sali ejom, eile pamatem, pastovejom, ir i London City Hall prasibrovem. Oi viska patikrinom ir apziurejom, prie kas trecio lango nusifotografafom, grynu oru virsutiniam balkone pakvepavom, uz visu tureklu pasilaikem, pirstu antspaudus ant savo gatves zemelapy palikom ir namo (nu gal ir ne visai namo - prancuziskai vakara baigem Greenwich'e).