Zodis Cumberbich urbandictionary.com irasytas dar 2011 vasari, beveik iskart po to, kai BBC1 parode pirma Sherlock Holmes su Benedict Cumberbatch sezona. Mazdaug tada Benedict'as atsirado visur: TV, kine, teatre, radijuje, apdovanojimuose, plakatuose, spalvojimo knygose, zenkliukuose, ant maikuciu, peliu kilimeliu ir dar balazinkur. Kaip koks Shrek'as, Elsa ar minions, tik kad gyvas zmogaus ir graibstomas ne vaiku ar klykianciu paugliu, o porimciu suaugusiu. Kai 2014 pavasari paskalbe, kad 2015 rudeni Benedict'as Barbican Teatre vaidins Hamleta apie tai pirmam puslapy parase ne tik kiekvienas kulturos zurnalas, bet ir visi pagrindiniai salies laikrasciai, o Barbican bilietu puslapis vienintele diena, kai 2014 birzeli pardavinejo bilietus, sumuse visus savo rekordus ir vis sukosi besikraunacio puslapio ratais nei gyvas nei pakibes. Mes ejom i Hamlet'a, nes Jessica tadien atkabojo online eileje nuo 10576 vietos. Nors venas persirezk tokioj eilej.

Tai va, 10576 eilej, pusantru metu laukimo ir veluojam! VELUOJAM!!!! Nes nu seniai matemes. Visi is skirtingu Londono kampu kol susirinkom. Kalbos belekiek. Valgyt taip gerai. O laiko viskam tiek mazai. Blemba, kaip begom: tabalavom skvernais ir darbinem tasem, o Edgaras kaip kelrode zvaigzde tabalavo greiciausiai. Atlekiam, ir vel prie stalo. Tik jau karalisko Danijos rumu stalo. As taip amo buvau netekus, kas vos per svetima rankinuka neperkritau, besisprausdama iki savo vietos. Scenografija - ko gero graziausia ever (arba jau dabar nepamenu, kas buvo graziau). Net jei nesupranti ne zodzio sekspyriskos kalbos ir sunku pakel ta liudna visu gala, vistiek verta ateit bent i dekoracijas (ir Benedict'a) paspoksot.

Nuodeme padarem ir, nepaisaint perdetu raginimu nefotografuoti, sau isiamzinom bent antro veiksmo scena. Kalti, labai kalti.

Kaip per 15min i scena atveze ir isverte keturias priekabas zemiu/nezemiu? Kaip surinko maziausiai keturiu patranku konfeti per ta pati laika? Kaip stumde kilima? Turbut reiks mirt nesuzinojus.

Visus uzkaborius islandziojom, kaip kokie pastatu inspektoriai, patikrinom liftus, rusius, sviesas, senas motorines, ventiliaciju kambarius, slaptus darbuotoju ir aktoriu takus, ne tokias slaptas rubines ir zalius kambarius. Istusteje sales, koridoriai ir laiptines. Jau nebera ziurovu, bet dar nera ir statybininku. Keisciausia, kad tiek kartu ten ir aplink mes buve, o nei i QEH, nei i Hayward galerija kaip i pastatus didesnio demesio taip ir neatkreipe. Daugiau nei dvidesimt metu neisvengiamu sovietiniu ala-Le-Corbusier nusidavimu ir betonas is praejusio amziaus vidurio, neskaitant Barbican (o ir tai neatejo per 2 minutes), automatiskai raukia nosi. Who would like it, who would give it the second glance.

Dabar jau mes ir trecia, ir penkiolikta karta atsisuksim, dar ir kitiems parodysim, kur/kaip ziuret, kad matytusi ne griozdas ant Temzes, o meistryste ir igudziai.

foto

but in Richmond it is somewhat different (or is it?)

First for us.

Pasirodo jau antri metai North Greenwich turi prieplauka, kuri dienom veikia kaip baras  ir kaip teatras vasaros vakarais. Siemet rodo Heartbreak Hotel ir kas vakara po 20 sudauzytu sirdziu registruojasi, kad atsigautu.

& just a tiny corner of Peak District.

Foto

Ziurejom kai pastate ciuozyklas ir laukem, laukem, kad jau duotu maiseli ir leistu leistis. Tik ne taip paprasta, dar reikejo sviesos tunelio gale apgraibom ieskot, ryt (arba ne) piliule, nakti po ziemos miskais lakstyt, zaist atminties zaidimus, bandyt eit kai zeme, kur dangus, o dangus kur zeme ( bloody hard ir galva svaigstaaa!), kam pasiseka, paskraidyt virs stogu ir jau tada - i maisa ir zemyn. Be atgalinio bilieto.

Oi kaip saulej pasisildem, bene pirma rimtesne siluma, jei neskaiciuot Venecijos. Ir uzmirstos 'moskes' aplink ausis truputi pazujo, bet prie ezero - vejas pute, o mieste mes jas putem.

visos

Visada taip be apsilimo ir isibegejimo. Atrodo, vakar issiskirstem, siandien susitikom ir vel kaip niekur nieko kalbu i valias. Iprastas miestas jau seniai nebeidomus, sikart Emirates line, isproteje anglu aristokratai Coward'o satyroj Hay Fever (sokas, kad... teatras toooks mazas), pastaruju menesiu megstamiausias pasivaiksciojimas per Hackney, London Fields, Broadway Market ir Columbia Road (visos Hacney City fermos ozkos buvo sulinde poguliuko), liudnas gyvenimas Timbuktu (sirdies negali neskaudet) ir naujos King's Cross/ St Pancras erdves.

Ne taip silta, kaip per zuikiu baliu praejusiais metais, bet smarkiai ryskiau.

Tai jau, kad gime, tai gime. Fanfaros ir fejerverkai. Diskoteka every day and getting better by the hour, in the most direct meaning.

Mes irgi pirkom bilietus i sita premjera. Live movie, refreshments and the happy end. Better than Hollywood and non-commercial put together.

foto

A thought. The tickets. Alexandra Palace. The queue. Ghostly blue hall. Roomy space.

MNEK.

White tights. Break.

Incredible pile of curly ginger hair aka Jess Glynne Right Here to Hold My Hand. Break.

Everybody is getting closer to each other and closer to the stage. Bigger stage, more instruments, more lights. Clean Bandit. Akvile. Amazing lights. Almost too much of sound and too much of singing at the top of our lunga. There’s no place I’d Rather Be. Something Extraordinary, something real... and more. The first gig - tick!