Tikslas buvo Royal Academy of Arts London Original Print Fair 2010.

Teko lietuvisku zodziu paieskot, bet priejom isvados, kad cia "prints", ko gero reiks "spaudinius" ir nesuklydom. Siaip paroda/muge buvo visai nemaza, ir mes kokias pora valandu ten "pavargome", kol ja nuo galo galan apziurejome. O buvo visko: ir labai senovisku ir super moderniu, ir dvispalviu ir visom vaivorykstes spalvom sviecianciu, ir su deimantu dulkem ir visiskai blankiu, ir mazulyciu ir per gero kambario siena, o jau temu ivairove - nuo paprasciausio naminio gyvuno ar neisvaizdzios trobeles iliustracijos knygai iki industrinio lauzo foto ir visiskai abstrakciu, begalines vaizduotes reikalaujanciu darbu... zodziu, sarasas visom prasmem ilgu ilgiausias (tiesa, kainos kazkaip "neprognozuojamos", bet visos telpa i remus "brangu - labai labai labai ... brangu").

Be mums labiausiai prie sirdies senovisku pastatus/rumus/miestus/griuvesius juodai/rusvai baltai vaizduojanciu spaudiniu buvo ir zaismingu ideju, kurias visai butume noreje nusipirkti. Kaip antai visu pasaulio saliu zemelapiai atspaudinti atskirai ant balto lapo, arba daugybe mazulyciu zmogeliuku ant saligatvio, ziurint is nezinia kelinto dangoraizio auksto, ar knygu lentynos, kur neesi tikras, ar tai paveikslas, kol neprieini arciau.

Smagi popiete, tikrai!

P.S. Dar vienas atradimas Londono kaviniu padangej - Nordic Bakery. Labai skandinaviska. Turi normalios juodos duonos, silkes, gravadlax, o visa ko virsune - cinnamon buns. Po to ir ramiai numirt gali.

Taigi isreklamuota, rekomenduota Van Gogh'o paroda Royal Academy of Arts (tadam!!!).

Kad populiari - abejoniu ner. Kaip ir jau seniai ner galimybiu is anksto uzsisakyti bilietus, ir be laukimo patekti vidun. O tas laukimas, ir mindzikavimas galerijos kiemelyje trunka beveik ilgiau (2 valandos siandien) nei 7 nedideliu saliu su mazdaug 12 eksponatu kievienoj perziura. (Aisku, paslaugus darbuotojai gali "palengvinti" laukianciuju dalia ir uz niekinga £70 metini mokesti siulo tapti RAA draugais. Tuomet tau, dar vienam suaugusiam ir 4 nepilanameciams isnyksta eiles ir nereik pirkti bilietu i jokias parodas visus metus. Verta apsvartyti, jei ruosiames rimtesniais parodu RAA lankytojais tapti. )

Bilietas rankoj, laiptais i virsu... i suvenyru parduotuve (duokle komercijai)... tiksliu zenklu, kur jau tas tikrasis iejimas nera (suprask, nepyksim, jei ir nepamatysit tu keliu paveiklu/laisku, svarbiausiai, kad apsirupintumet puodeliais, marskineliais, knygelem ar bent jau atvirutem. Nesusipratusiems "visu geriu" is anksto prisipirkti - isejimas irgi per ta pacia parduotuve), bet kas iesko...

Pirmas ispudis - labai daug zmoniu. Kazkaip tik ta minute suvoki, kad visi ta eile zmoniu, kur pries tave buvo, turejo kazkur pasideti...Tai ir pasidejo - issiskirste i mazesnes eilutes prie visu paveikslu ir laisku.

Mano subjektyvia, ne per labiausiai patyrusios parodu lankytojos, nuomone ekspozicija buvo optimali. Reikia pasakyt, kad kuratoriai turbut ivertino ir ta laika, kuri zmones stoves eileje, noredami patekti i paroda. Vidutiniskai keturios valandos ant koju, kai judi tik vos vos, daro savo, ir i pabaiga sunkoka susikoncentruot, i tai, ko cia visi susirinko.

Paroda, man atrodo, buvo noreta pazvelgti i Van Gogh'o kuryba, per jo laiskus, rasytus broliui, sesei ar draugams/kolegoms. Kikviena sale - vis kitas kurybos laikotarpis. Labiausiai man patiko Van Goh'o kurybos pradzia, vadinami olandiski krastovaizdziai, kur daug skecu tik piestuku, rasalu, anglim. Yra ir keletas aliejiniu drobiu, kurios visai smagiai ziurejosi (geliu puokstes vazoj)  , keletas krastovazidziu; visi, kiek pamenu, ankstyvesnio kurybos laikotarpio, bet man labiausiai patiko juodai balti tikru paveikslu skecai, kuriuos jis nupiesdavo savo laiskuose  arba grafikos darbai. Ryskios spalvos, velyvieji Van Gogh portretai - tikrai ne man.

Tiesa, kai kurie paveiksliai parodoje buvo atitverti virvelem. Niekur nebuvo nurodyta, kokiu cia tikslu, bet "visazines motereles" snabzdejosi, kad gal jau si vakara Christie's juos pardavines. Gal.

Tai va tokia is manes meno kritike...