Gruodzio 25 Edinburga skalbia. Dangus vandeni lieja ant laiko nutamsintu vietinio smiltainio sienu, siauru senamiescio ‘close’ ir placiu ne tokio naujo New Town gatviu, uoliai pila ant skeciais ar tik kapisonais dangstytu dazniausiai tolimuju rytu veidu. Visi mes ir viskas teliuskuojam toj pacioj baloj. Visuotinis slapias transas.

Ilgai vartemes lovoj, susirikiavom pusrycius ir sovem sampa. Merry! Is vakaro su vietiniais pastoviniavom surinej, kepykloj, skanios saliami ir laimingu anciu pasteto, dar vyno, toks sventinis lyg namu erzelis, bet tuo paciu ir naujai. Vaikstai nepazistamom grazaus miesto graziom gatvem lyg ir nieko neieskai, tik ziu ir krepsys pilnas, noretum jau lyg ir tik namo, bet dar viskio - Skotija gi!- mazom dozem by the dram ir dram, dram, dram, dram
Ar Edinburgo pilis visais metu laikais apsviesta? Viena aki vis atmerkiu, paziuret ar taip visa nakti ir svies. Isjungia.
Ar Edinburge tiek lyja, kiek tuo skundziasi skotai? Viena ausi laikau ‘gyva’, nes o gal cia random moaning. Nu lyja. Per pirma diena palauziam du is keturiu skeciu. Check.
Ar Edinburge per Kaledas buna sniego? Kol laukiau ir tikrinau - nebuvo. Bet Boxing Day rytas Hollyrood Park buvo daugmaz ant sniego.
Edinburgas, pasirodo, turi ir savo Winter Wonderland. Wheel of fortune dvigubus £9 prasuka per 5min. ‘Imkit va bilieta, jei nebus labai daug norinciu, galit suptis ir 10min.’ Ane? Toki vakara kai visas miestas Wonderlandijoj? 5min ir lipat. Uz tuos pinigus Princes St Gardens terasu apacioj ant uzpakalio is boksto butume ciuozineja kol dzinsai smilkt pradetu.

Jauni, naivus, neigude. Gal pasimokysim.

foto

Penktadienį po darbo varėm į perkastą Luton Airport, kad pasigrūstume Bank Holliday savaitgaliautojų mėsmalėj ir pasprintuotume į svajonių miestą Glasgow beišskrendantį lėktuvą (ar kažkas tokio). Gaunam iš vidaus ir išorės baltą ala-vestuvinį auto tikroms vestuvių metinėms ir visai ne vestuvinį kambarį su trim viengulėm lovom pirmai nakčiai viešbuty prie orouosto. Rytas truputį užsitraukęs, bet kuo toliau nuo Glasgow, tuo geriau, ir nepaisant Duck Bay padavėjo pesimistinių pusryčių lekštės pasvarstymų, į Loch Lomond nuo Beinn Dubh jau žiūrim, akis prisidengdami nuo saulės. Luss miestely laiminga nuotaka teka už kiltuoto princo, o mes po sriubos išvažiuojam važiuoti. A82->A83->A819- o A85 ties LochAwe visiškai žadą atima. Veidrodžių karalystė.

Prieš truputį daugiau nei tris metus, kai paskutinį kartą buvom Škotijoj, vienos iš Edgaro JOGLE dienų pabaigoj, buvom apsistoję Spean Lodge, ir tai buvo jei ne geriausias, tai tikrai vienas geresnių B&B patyrimų ever. Viskas lygiai taip, kaip tą liepos rytą, kad buvom palikę. Jei būt Highlands, tai apsistot tik ten, ir dar norisi atsivežt kitus parodyt, kaip supercool gali būti kaime. Daug vilties yra, kad taip kaip palikom rasim ir vėl.
Strategiškai Spean Bridge - aukso vidurys: važiavimui į salas, prie Loch Ness, prie ežerų į pietus, road trip'ui per Glencoe ar žygiams į/aplink aukščiausią UK kalną Ben Nevis. Kaimas turi bent du labai gerus restoranus, negėdingą gastro pub'ą ir padorų Spar. Kaip Glen'as kad sake 'miesčionis gali tikėtis laikrašio pusryčiams neklampodamas 3 mylių down the country lane'. Ne tai kad, būnant ten tik savaitgalį yra laiko skaityt laikraščius.

Road to Isles baigiasi kelte. Bet prieš tai balto smėlio pležai ir kopos. Jei ne salos horizonte ir kalnai užnugary būtų visai kaip Baltijos pajūris su idealiu smėliu, bet kur išsirengt gali kokius dukart per metus.
Paskui dar buvo viržiais nubėgę kepurėti Skye salos kalnai, vakaro saulėj beužgęstanti Eilean Donan Castle ir tamsus kelias namo per kalnus, pusryčiai moškėms, į cirką nepriimtų akrobatų šou, šlapi batai kalnų upėj ir lengvas hike tik maža dalim Ring of Steel.

Kabūm! Eleventeen onto twelveteen.

foto