Visiskai atsitiktinai siemet gavom bilietus i vasarini kino teatra, toki vasariniu kino teatru kino teatra. Kazinkiek laiko pro Somerset House eidami svarstem, kas uz tu aksominiu uzuolaidu vyksta. Priklauso, koks metu laikas, bet jau kelinti metai rugpjucio naktys -kinui. Cia zmones piknikauju-ant-saligatvio ir vartaliojuos-po-zvaigzdem mena smarkiai ivalde: net tik kad jogos kilimelius issivynioja, bet ir sofu minkstas dalis isigudrina atsinest. Pirmam kartui, mes buvom nedrasus – atsitempem tik pagalviu po uzpakaliu, o ir oras toks angliskai vasariskas pasitaike – lyg lyt, lyg nelyt. Zodziu, uzpakalis ant pagalves geriau nei ant pledo po skeciu telpa. Pradzoj truputi itartina (del oro, del zmoniu kiekio, del paties filmo), bet veliau buvo smagu, nors i Glastonbury piknikaut dar tikrai nevaziuojam.

One image was enough to catch my attention and I was not dissapointed after the show. Drawing seems to be very easy when you look at the works like that.