Galva šiandien ištinus. Ryte dar buvo jėgų užsilipt į Puig de Maria, bet iki vienuoliktos gazas išsigaravo ir net kelios kavos ir pietūs atsigaut nebepadėjo. Viskas per prailgusį vieno gėrimo prieš miegą savaitgalio pabaigai užbėgimą į U Gallet barą. Nuobodžiaujantis savininkas Niel ne tik pasidalino priešsezoninio darbo nuoboduliu, ateities planais ir miesto biurokratų įpročiais, bet dar ir davė džiazo taškydamasis igūdžiais pilstyti ir miksuoti, o galiausiai ir pats prie mūsų prisijungė. Prisitsvanksėjom už visus sėkmingus išūkius dviračiais, už Sauliaus gimtadienį sausyje, už manąjį po keturių dienų ir už lietuviškų žodžių sąrašą ateičiai. Nebuvo dar Neil sutikęs lietuvių.
Bernai pasiorganizavo padorius dviračius ir prisijungė prie minios tympinių sukt aplink salą kol dar ne per karšta. TIEK dviratininkų vienoj krūvoj būna tik per renginius, o Mallorca kaip dviračių maratonas atrodo kasdieną, tik visi važiuoja savąją distanciją ir finišuoja baruose su dar keliom kavos ir torto pertaukėlėm tarpuose. What's not to like.

Namas Pollenca, vienam iš tų gražiųjų miestelių Tramuntana priekalnėse, bet kad būtų arti dviračių nuomų uoste ir pasirinktų maršrutų iššūkiams - check. Viskas nauja ir visai kaip holivudiškam romcom'e šalia mažos parduotuvės šviežiai bagetei pusryčiams, kavai Calvari laiptų papėdėj, vakarienei pagrindinės miesto bažnyčios šešėlyje ir nesudėtingam žygiui į Puig de Maria. Tarpais sunku atskirt, kur sapnas, o kur realybė.

Du nauji šio karto atradimai: Santa Catalina rajonas aplink to paties pavadinimo maisto turgų Palmoj, ir nuostabus kelias gilyn į iškyšulį už Alcudia iki Ermita de la Victoria, kitoj Pollenca įlankos pusej nuo Formentoro. Tympiniai šituo įlankos kraštu važiavo, kol stuktelėjo į karinės teritorijos vartus, o mudvi tik pasisukiojom greičiausiai ne vieno tako papėdėje (kitaip iš kur tie visi batuoti žmonės grįžinėjo). Reiks grįšt.

foto

Sevilla - nes buvom Granadoj ir patiko. Toliau bus ir Kordoba, nes patinka mauru akmenkalyste, tukstancio ir vienos nakties rumai, medzio/akmens/porceliano inkrustacijos, sodrios neeuropietiskos glazuruotu plyteliu spalvos, atviros durys, barai, tapas, ispaniskas alus ir vynas. Ir dar patinka garantuota saule. Dangus cia vaiskiai melynas, nes visi debesys siauriniuose toliuos.

Lektuvas nusileidzia 40min anksciau nei turetu. The best score so far!

Autobusas i centra paveza uz €4, taxi uz €25. Bandau Travel Wallet app - isprotetu ir uz maziau. Belekiek pro-taupymo fraziu prikimsta.

Pusryciu Hotel Fernando III (o greiciausiai ir kituose) imt nereiketu. Overpriced, mediocre & boring affair.

Kilometrai saligatviu, akligatviu, parku taku, laiptu i virsu ir i apacia, simtai baznyciu bokstu perspektyvu, tukstanciai nesedetu suoliuku, desimtys tukstanciu atviru prieangiu ir liftime worth of screensavers.

Miesto seseliai saugo nuo +30 ir (per daug) saules. Seselio mazai tik Itálica, bet ten geriau ryte, kad vidurdieni jau Ventorillo Canario seseli butum uzsitarnaves: manzanilla vienoj rankoj, keptas anciuvis (boquerones) kitoj. Lisabonoj buvo sardines, cia - boquerones fritos.

Tik tapas, nes tapas is Andalusijos. La Bartola, Casa Roman, El Rinconcillo, Pepe Hillo or plenty of other places.

Vietinis fino aka sherry - manzanilla. Toli eini mazom taurem. BTW alus - cruzcampo - irgi tik mazom. All things minature!

Aptarnavimas ugdo kantrybe ir gilina ispanu kalbos zinias.

Korida (teisybes delei ta vakara novadilla) - kada kitakart sezono metu vel busim salia buliu arenos. Vargu, ar vel patys uz tai mokesim. Lyg gulincio spardymas. Gaila buliaus, nes akivaizdziai neturi sansu. Minia murma arba pritaria, saukia, ploja ir moja baltom nosinem. Reginys istisoms kartoms ir pazistamiems sutikt. Geriausios vietos - sesely, pirmose bloku eilese, ir toj pusej, kur sedi arenos presidentas, nes matadorai kaunasi jam.

Flamenco - be kraujo dramos, but only just about. Is taip arti - pirmakart and it makes all the difference. Ne tik ranku ir koju judesiai labai ryskus, bet ir visos ju emocijos lekia i tave. O liudesys, o sielvartas sokeju veiduose. Dainininkas rauda skardziai ir be mikrafono, tik gitaristui liudno veido riteriavimas taip siaip sau sekasi. Sitiek garso, upo, plojimo, tsvaksejimo ir trypimo! Ant pakenciamumo ribos balansuojancio, israiskos triuksmo laisve. Labai daug tokios laives Ispanijos gatvese, baruose, viesose ar privaciose vietose. Pastovus, siaurietiskai ausiai neiprastas, klegesys. Lipi i lektuva su autobusu paaugliu ir zinai, kad net lektuvo varikliu garsas tau nepades. Bet kai pusiaukelej is visisko nuobodumo 13-14 metu berneliai pradeda dainuot ir pritardami sau i takta ploja, iskart pamirsti vistu garda. Future famenco singers & dancers.

Foto

The most amazing evening of hand clapping and footwork. Spain's National Ballet brought flamenco to Sadler’s Wells: singing, dancing and guitars. Unreserved, loud and in superb tempo. With ordinary Spaniards one meets, I've almost forgotten the cliché of them shown to us at schools, but it was right there on the stage all evening: tall, lean and courageous matadors with strikingly beautiful and not less fierce señoritas. And those dresses!!! Bailaora can put her dresses’ train flying with a single strike of her leg. Olé!

There are holidays one spends half year planning and there are getaways so effortless one almost feels guilty it happens. Mallorca became of the latter ones to us - almost like a weekend in the hometown. One goes there because it is not terribly exciting, you know your way around it and, although usually slightly boring, still has the potential to surprise one. To summarize – quiet time but not tucked in on the sofa.

We did not need to wake up at the ungodly hour to get to the airport (thanks haven for City airport), but were in Palma early enough to have 3-day weekend. Within the first half of an hour forecasted rain had vanished into digital abyss and we were left to roam the seashore for as long as we could bear it.

Then the usual Palma, Deia, Port Valldemossa with a little bit of less usual Pollensa, Banyalbufar & Estellencs had happened to us.  All very quiet, all left to locals.

Flights City to PMI with BA on STA Travel; Hotel Marina Luz half board double room with pool view for 2 nights £123; Es Baluard museum costs s much as you think it is worth on Fridays; Mini convertible for 2 days 60eur+40eur on petrol; Lunches, coffees & drinks ~ 200eur

Arciau pusiaujo dienos ilgesnes net ziema, dangus ne toks juodas nakti ir silta dazniausiai ne nuo sesius drabuziu sluoksniu buna. Buvo ir mums, ne kuriems - karsta iki maudyniu. (Ne)raudoni sortai, (ne)idege kunai - (kuo ne) Buchannon'ai, (kuo ne) California! [GARSO NEPAMIRSKIT]

Taip ir pasitikom Naujus Metus su saule, vaizdu i uz horizonto pasibaigiancia jura ir puodu kreveciu! Feliz Ano Nuevo!

Smagi savaite buvo. Visi i Barselona atsigabenom beveik tuo paciu metu, tai be dideliu laukimu ir ceremoniju susipakavom i savo autobusa ir off we go to Castell Platja D'Aro.
Ant silto kalno sikart pataikem. Kiek kur vaziavom, silciausiai aplink savo vila visada buvo. Dar jei baseina, kas butu pasildes, tai ir mergickos maudytis butu eje. O jei kas ir jura, tai per atostogautojus ir smelio nesimatytu. Plezas dabargi visad buvo tik musu nesvarbu, i kuria puse patraukdavom.

Priesnaujameti sekmadieni paskyrem Barselonai. Pradejom nuo Park Guell, tada i Sagrada Familia (deja, tik is isores, nes eile norinciuju vidun,praktiskai apvyniojus baznycia), veliau i senamiesti, ant Barselonos katedros uzsikabarojom pasizvalgyt, tada Gaudi pastatu ieskot vel i Example, o pabaigai pasilikom sokancius fontanus ant Montjuic kalno. Hahaha kiek nusivylusiu duseliu ant Nacionalinio dailes muziejaus laiptu po maziausiai valanda prasedejo. Nebuvo fontanu, nei sviesu, anei muzikos. Jokiu uzrasu ir jokiu paaiskinimu. Sparciai besisuskantys nelegalus alaus pardavejai ir nusivyle turistai, vietas uzleidziantys vis dar viltingiems. Grupinis isdurimas - groupon :D! Reik i Barselona dar karta.

Metus pradejom nuo Montserrat vienuolyno kalnuose. Nors tik kokius 150km inland sitas vienuolynas buvo nuo musu siltojo kalno nutoles, bet visus 10 laipsniu salciau ten buvo ir dar visa ryta lietus purske. Issitraukem pirstines, salikus, o Egidijus pasigailejo megztini namie palikes. Sildytis karts nuo karto beliko tik vietinej valgykloj, o gerokai po pietu ir saule islindo. Cia irgi darkart atsibastyt smagu butu, tik jau su hiking boots, kad aplinkinius kalnu takus patikrint. Vidu jau kaip ir esam apziureje, zvakeles padegioje, juodos Mergeles Marijos laikoma medini rutuli paliete.

Pabaigai, visos foto cia

- Skridom su easyjet (2peeps+1bag+isankstines vietos) i BCN uz £360
- vila savaitei - €975
- devyniu vietu auto savaitei + kuras - truputi daugiau nei €600
- pasisedejimai kavinese su legvais uzkandimais sesiem nuo 20 iki 50 euru kaskart,
- viena vakariene su vynu ir vandeniu savo kaime + maistas savaitei visiems apie €450.

Jei ne baisiai liudna padetis su orais Londone ir amzinai nesibaigiantys darbai, greiciausiai ne nebutume suzinoje, kur yra Cadaques. Dvi valandos skrydzio ir dangus ausktesnis. Nesiblaskem, neturejom planu, tik poilsio ir nors kiek saules reikejo. Su saule ir siluma gavosi vidutiniskai, bet viso kito - su kaupu ir dar truputi.

Cadaques - kalnuoto pusiasalio virsunej. Vienas kelias pirmyn, ir tas pats atgal. Jei nuo oro uosto pataikai teisingai, vargu, pasiklysi smarkiai. Miestelis buvo judrus jau penktadieni, o savaitgali puse Barselonos cia, ko gero, persikele. Sutikom truputi ir prancuzu, bet nenuostabu, nes vos 30km iki sienos, o visus kitus, lengvai ant tos pacios rankos pirstu suskaiciuotum (lietuviai -2, ...)

Bludinejom akmenuotom pakrantem. Landziojom siaurom baltu sienu gatvem. Spoksojom i visus, kam noras ant vandens pasiblaskyt buvo. Spoksojom ir pro svetimus (dazniausiai atostogu) namu langus. Valgem (per)daug ir baisiai skaniai. Praktiskai zen busena buvom bepasiekiantis sekmadieni ir ...  ATGAL NAMO :(

Butinai dar grisim ant katalonietisko gero!

Stanted  to Girona with Ryanair - £184 return for 2, Hotel Sol Ixent 2 nights B&B - 234 eur, VW Polo from Gold Cars £32 for 3 days + 35 eur additional insurance + £50 petrol, 3 course dinners with 1 bottle of wine and water ~ 80 eur

Ir kur tu cia zmogau nesidziaugsi. Kai ketvirtadienio ryta kopem trapu, Londona eilini karta merke lietus, o paskutines savaites karsciu nebuvo like ne zenklo. Tiek nedaug truko, kad mergaitiskoms trumpoms atostogoms butume pasirinke vietini skrydi ir angliskas salas. Kaip loterija su oru cia, ir siuomkart, deja, butume tik lietaus puoda laimeje, o maudomus ir skrybeles butu teke i lietpalcius ir skecius isimainyt (kas siaip jau irgi nera blogai). Tik si karta ne to norejom. Kuo daugiau saules, kuo greiciau ir nesvaistant ne minutes.

Patikrintas marsrutas i Mallorca'os Can Pastilla, nebandytas, bet idealiai tikes, viesbutis Marina Luz (maistui didziausias pliusas, o vokieciai kas ryta turbut uzimtu ir sesiskart daugiau sezlongu prie baseino net nemanydami jais naudotis iki pietu :D), geras pusdienis ant dviraciu po sostine ir dvi dienos sukinejantis vingiuotais keliais po kur kas grazesnes vietas nei pajurio kurortai.

Keturios dienos praleke kaip viena. Be rupesciu, su daug juoko, kalbu ir net siokais tokiais nuotykiais (jei kada nuomotoj masinoj rastumete besimetancia 'prikurke' butinai ikiskit ja ten, kur priklauso, - didelis sansas, kad gausit dar geresni auto).

Pirma karta ir visiems laikams isitikinom, kad siltoms atostogoms nera geresnes masinos, nei masina be stogo. Kaip svajone is vasarisko filmo, kur dangu uzstoja tik skrybeles krastas. Pro ta skrybeles krasta beigi akinius nuo saules Cap Formentor, Sa Calobra, Port de Soller, Deia, Port de Valldemosa ir pacia Valldemosa apziurejom. Tikrai! Net trecia karta butu visai smagu ten vel atsirasti. Tai gal kada...

Piniginiai reikalai - highest season metu, likus 2 men iki datos- skrydis su ryanair dviems £276, viesbutis 3 naktys HB £479, nuomotas smart'as dviem dienom 112eur (koks 30eur kurui), du dviraciai dienai 10eur, o visa kita - zuikio asaros.

Kad visai neplanavom Ispanijos, netiesa. Planavom planavom... Ypac paskutine savaite pries skrydi... Is pradziu galvojom tik Mar ir Chris aplankyti, paskui sio bei to kulturingo uzsimanem, jie pritare, veliau negalejo, mes bilietu kada norejom negavom, tai pirkom, kada gavom, ir galiausiai viskas geriau nei tikejomes isejo (Gal tik per zemes drebejimo epicentra per anksti pravaziavom, kad jau ir ties sita patirtim pliusa butume uzsideje :) ).

Pirmas dvi dienas labiausiai ir dziaugemes tuo, kad draugus pamatem. Smagu jiems Ispanijoj, nors visokiu 'uzknisanciu' dalyku, kuriuos Mar jau buvo pamirsus, o Chris'as niekada nezinojo, ir ten pilna. Jei ne oras ir geri keliai, labai jau panasu i Lietuva ten viskas. Prate zmones dirbt uz alga vokeliuose, be jokiu garantiju ir drebet, kad gatvej staiga neatsidurtu. Greiciausiai todel perdaug niekas nenusvinta nei paduotuvej, nei bare klienta pamates. Gal tik tas amzinas 'manana' jiems padeda laikyti galva virs vandens. Kaip patys ispanai sako, kuo labiau i pietus tuo labiau visi 'manana virusu' uzsikere ir tuo maziau yra tinkami/samdomi darbui. Vargu vargas tulam Sevilijos ispanui prasimust Madride ar Barselonoj, ka ten taip toli, net siek tiek nuo Sevilijos i siaure nutolusiam kaime jau i ji kreivai ziuretu :).

Almoradi, kur gyvena Mar su Chirs'u, priklauso vadinamai Costa Blanca kurortu zonai, nors ir nera prie vandens. Siaip Costa Blanca - tai jau kaip kam pagal skoni. Plezai geri, smelis/kopos, labai panasus kaip Baltijos pajury, tik va tos daugiauksciu dziungles kilometru kilometrais... Smagiausia visko dalis buvo, kad dar ne sezonas - atostogautoju nera, o vietiniams salta. Atvaziuoji i bet kuri miesteli, ties saligatviu pasistatai masina, du zingsniai ir kavine ant plezo krasto. Zmoniu nera (bet taip dar geriau) barmenas be vargo supranta 'sangria & beer', atisuki veidu i jura (nugara - i daugiauakscius) ir ziuri, kaip bangos letai ritasi i kranta. Visa ramybe turbut iskrenda pirmu Rynair lektuvu birzelio pradzioj.

Ispanija - ne lygumu krastas, tai kalnai kalneliai, toliausiai ties akies krastu vis makalavosi, o aplink Granada, Siera Nevadoj, net ir sniegas pasirode. Sako, ankstyva pavasari cia gali slidinejima su maudymusi pasiderint - speju, ne apie vonios vandens temperaturos megejus cia kalba :)

Bet ne maudytis ir ne slidinet mes link Granados traukem - Alhambra, Generalife ir senas mauru kvartalas Albaicin keliones tiksliu buvo. Pamatem ir zandikauliai mums atvipo. Senoves akmenkaliu(ar kaip ten jie besivadintu) kantrybes, kruopstumo ir pastangu rezultatas nerealus. Akmuo - kaip neriniai atrodo. Sunku isivaizduot kas, kaip ir kiek ilgai pries 500-600 metu dirbo, kale, naktim nemiegojo, kol va toki grozi visu akims sukure. Gal truputi buvo gaila, kad Liutu Kiemas buvo restauruojamas, bet uzteko ir to kas buvo. Generalife - vasaros rezidencija su sodais visai salia paciu rumu (bet ot zmones nenorejo toli keliaut per atostogas senais laikais :) ). Visas grozis cia soduose - alpinariumai, rozynai, gyvatvores, kanalai, fontanai, net laiptai, kuriu tureklai padaryti taip, kad jais vanduo nuolat teketu. Nematomos rankos cia, kaip ir anksciau, daug triuso ideda, kad tuntai turistu kasdiena aikciotu ir fotogravuotusi ties kieviena roze ir ant kiparisu aleju. Fotografafomes ir mes, ir aikciojom, ir plyteliu spalvotu namo parsinest norejom, tuos akmens raizinius lietem (prigavo mus, ir sake ranka nukirs) ir tik darbo laiko pabaiga mus is ten iskrapste... Ir gal dar noras sio bei to atsigert ir tappas uzkast. :) Va su situo tai Alhambroj liudna - vienintelis kioskelis pardavineja sangria, alu ir ledus, o daugiau - prasom, dziaukites kava ir kitom gerybem is automatu. Ir cia tokia padetis lankytinam objekte, kuriam skirti patariama 4-5h. Mirk is juoko, arba troskulio, arba bado...

Priesingai, Albaicin bedos su barais, restoranais, arabiskom arbatinem ir dar neziania kuo bedos tikrai neturi. Siauros stacioso gatves, pro baltas mauru stiliaus vilas svysciojantis Alhambros vaizdas diena nakti aki tikrai traukia. Ir dar ne viena, o keliu simtu tukstanciu miesto lankytoju per metus, jau nekalbant apie vietinius ir studentus.

Auksciausias Albaicin taskas yra prie St.Nicolas baznycios. Tie, kas yra Alhambroj, fotografuoja Albaicin ir tuos, kurie yra aikstej, o tie, kas yra aikstej, fotografuoja Alhambra ir visus ten susirinkusius. Abiem atvejais foto puikios.

Vienintelis budas, aikste turet tik sau - ateit ten anksti, kol miestas miega. Bet visi miega - tai su puryciais prastai. Tik vylemes, kad turi gi kazkas but atidaryta... ir buvo - vienas vienitelis bariukas uz tos pacios St. Nickolas baznycios :). Apziurejom katedra dienos sviesoj ir atgal link oro uosto.

Po zemes drebejimo nebuvo labai aisku, ar taip pat gerai galesim grist iki Alicantes, tai labai ilgai ir netempem... Pasilikom uztektinai laiko lunch'ui ir netiketumams, bet netiketumu nebuvo, tai uzteko laiko pries lipant i lektuva dar karta i jura paspoksot.

Nusiseke tos keturios dienos, ne kitaip. Ir net ne smarkiai issileidom. Uz 100 pinigu paskraidino Ryanair (kaip priedas buvo atgalinio skrydzio stiurdas visos keliones metu iki asaru juokines bobeles), uz 78 Emilio paskolino savo Panda (AI+du vairuotojai), viesbutis su parkavimu 80 eur (ziaurus mokesciai uz stovejima Granadoj ir siaip geriau masinos is tos eiksteles netraukt; taip ir darem, nes miestas mazas o viesbutis kaip ties Rotuse kokiam Vilniuj ar Kaune buvo). O gert ir valgyt kaip kur, bet uz 15-25eur dviems su gerimais daug kur imanoma.

 Visos foto cia, o mes dar i Ispanija norim.