Kokios trys savaites atgal negalejau patiket savo sekme: po daugybes bandymu gavau bilietus i Donmar. Buvau jau pasidavus ir bandyt kuri laika, bet viltis nusibaigia paskutine. Nuo anktyvo pavasario jau ju puslapi buvau tiek kartu ismaigius, kad nebuvo skirtumo, ka rodo - tik norejau gaut bilietus. Gavau.
Edgaras apie Donmar tik is mano zyzimu buvo girdejes, tai jam buvo pirmas kartas. The Same Deep Water As Me – tipisko tinginio plano prasigyventi istorija. Tokia itikinama istorija, kad visai laisvai gali save isivaizduoti sedint ne teatre, o to posedziaujancio teismo salej, nes ir prasisukimo schemele ten aptare ir jau posedyje teismo po ivykio dalyvavom. Daug slengo ir eastender’isko akcento, daug juokingu, panasioms situacijom budingu, klisiu ir buko kvailumo (gal ir naivumo), ir dar tokia seip sau pabaiga. Nors is kitos puses, jei jau gyvenima rodo (pirmam veiksme net tikra muse skraidyt paleido, o antram - stoga laset prakiurde), tai tu pabaigu su fanfarom ne tiek jau daug ir buna. Nuoseklu.
Pries-teatrinei vakarienei sikart issirinkom HomeSlice – nedidele picerija Neal’s Yard visai uz kampo nuo Donmar. Cia viena is tu sekmes istoriju, kur maisto turgaus prekystalis susirinko tiek klienturos, kad vietos po tvirtu stogu prireike. Meniu yra kokios 6 picos (kai kurios parduodamos ir po gabaleli), o isgertas vynas matuojamas linijuote. Piciu padas plonas (todel tie 20'' blynai yra iveikiami), o salia tradiciniu (nuobodziu) ingridientu ir labiau neiprasti. Pasiprasom puse picos uzklot jaucio uodegos mesa su krienu padazu, o kita puse rukyta skumbre, zirneliais ir metom. Abi puses buvo labai vertos demesio, bet jei po paskutinio kasnio reiktu mirt - jaucio uodega ir krienai.
