TO THE EAST. part two. BANGKOK & THE SOUTH OF THAILAND

Thailand'as, jei butume keliave vieni, mums butu buves kitoks. Neabejoju, butu patikes, bet Jera, jos seima ir drauges, musu atostogu potyrius uzastrino ir kilstelejo. Nepalyginamai lengviau/greiciau/tikriau viskas susidelioja, kai salia yra vietinis/-iai, kalbantis/-ys reikiama kalba, net jei siaip jau atostogos buvo be plano (taip kaip as plana suprantu): 4 dienos Krabi province, 2 Trang province, 2 Nakhon Si Thammarat ir 4 Bangkok. Po 26 valandu nemigos Krabi islipom zinodami, tik kad mus pasitikt turi Jera ir kad bus, kur kojas istiest, jei kazkaip atsigabensim iki uzsisakytu viesbuciu. Visa kita tobulai susideliojo veliau (net ir for control freak as myself).
Nepatogus pusiaunakcio laukimas tarp skrydziu Bangkok oro uoste dingo kaip blogas sapnas po poros valandu miego per tirsta beveik monsoon’ini lietu Pooltaros dziunglese. Vakaras lietu isdziovino, o mus itrauke i beveik dvieju savaiciu street-ir-ne-tik-food puota per Thailand’a. Jera, pasiilgus tikro Thai gatves maisto, dar Londone mus bande ispet, KIEK visko reiks valgyt, o jos seima ir drauges iprastai tailandietiskai megsta pasedet prie daug pilnu indu, tai padekdiev, kiek mes visko isragavom. Daugelio pavadinimu nezinom ar del gausos tiesiog pamirsom ir, net mirciai gresiant, antrakart to paties patys pasiprasyt nesugebetume. O kiek nematytu vaisiu, darzoviu, salotu. Kazka reik spaust ir plest, kazka lupt ir valgyt, kazkas tiesiog graziai zydi, bet tam kas zino, butina skint, nes cia reta (if not in a native environment) edible flower. Maisto atostogos rojuj. Be bent vieno kasdienio/kasnaktinio turgaus negyvuoja joks miestelis. Maista ivairiam paruosimo lygmeny parduoda visur. Jei issinesimui, nuostabiai ipakuoja i oro pilna maiseli ir gumyte uzverzia taip smarkiai, kad sunku veliau atlupt, sansu prabegt jokia sriuba, salotos, curry ar net sviezios kokosu sultys neturi. Jei valgai vietoj ant tu keliu kedziu tarp puodu, prie tokio maiselio dar duoda bliudeli, irankiu gal siaudeli sultims.
Taju maistas astrus arba dar astresnis. Be plain ar sticky rise ar garnyrui naudojamu rise/glass makaronu yra tik labai menkas ne astriu patiekalu pasirinkimas: pad thai, zuvies kukuliu, tofu ar tiesiog desreliu verinukai ir ypac pirmoj dienos pusej megstama deep fried vistiena. Vakarietisku pusrytiniu kosiu, croissants, toast’u, kiausiniu ar kokiu ten cornflakes su pienu/jogurtu rytais nevalgo niekas. Turi, zmogau, zmoniskai pavalgyt, preferably deep fried vistienos, uzbarstytos iki sausumo sukeptais svogunais, su ryziu makaronais, uzpiltais astria zalia zuvies curry.

Ivairoves delei kuri ryta makaronus gali pasikeist sticky ryziais, paskabyti nepazistamu salotu lapu is puokstes, dar long beans ir bambuku ugliu. Yra ir visokiu nuo ryto valgomu i bananu lapus suvyniotu nesaldziu desertu su ryziais, nan blynas su kondensuotu pienu (kondensuotas pienas rules ir cia), aisku, vaisiu. O dienos begyje, kas iki kokio vezimo sugeba atsigabent, tuo ir uzsikanda: ir verinukai, ir noodle sriubos, ta pati deep fried vistiena. Pradeda temt ir vel visa govada maisto ieskot. Kaimas, miestas ar sostine, jokio skirtumo - principas visur tas pats. Jei valgai su tajais, bus labai daug astraus maisto.

Krabi gyvenom dziunglese prie upelio, o artimiausias triuksmingas miestelis Ao Nang buvo uz 20km. Pats tas vakarais uzsuskt praceckeraut judesio, plezo, ilgos promenados restoranu ir viso kito kurortu bardako. Tokia ala Palanga per pati ikarsti tik sesiskart smarkiau uzsukta. Cia pasiorganizuot gali visko. Daug smagesnis plezas, su restoranais ir jaukesniais barais, o jei reik, ir istisu rezervatu prabangiu viesbuciu beveik isskirtinai vakarieciams - Klong Muang. Kaip filmuose vienoj pusej siltas Andamanu juros vanduo, o cia pat tik per kokiu 10 metru smelio juosta viesbutis, baseinas, restorano terasa, baras ant smelio, ir praktiskai matai kaip viska nusluoja 2004 cunamio banga. Jokiu sansu, kur nors pabegt is rojaus. Saulelydis, beje, irgi nuostabus buvo.
Vienas pirmu dar, bet veliau pamatem, kad ten visi saulelydziai yra to die for (cunamis kazkaip iskart i antra plana).
Tarpuose tarp valgymu, islisdavom kuo nors paplaukt. Pooltaroj per pusrycius tik tarp kitko pakalbam, kad greiciausiai siandien bandytume kajakuot, o artimiausios Tha Lane Bay prieplaukoj musu jau laukia. Paguzciojam peciais ir nesigilinam, susiorganizavo turbut viskas tuomet, kai mes nesupratom, apie ka kalba ejo. Ajib’as - zvejo sunus nuo Thailando ilankos, tai Oam net nesivargina irklo imt. Ji su Alan’u patys pirmi susipakuoja i baidare ir atsistumia nuo kranto. Jera plukdo gidas (300THB), o mes baltaskuriai baidariuotojai labiausiai piktinames, kad prie +30C ir be perstojo plieskiant saulei, skrybeliu vakar kazkodel nepirkom. Plauksim sesely!

Visa Andamanu jura nusagstyta is vandens kysanciom uolom - lyg drakonas tukstancius kupru saulej sildytu. Vienos salos tokios, kad kurortas ar du telpa, o kitos visai mazos ir vietos yra nebent neoficialiam krekzdziu lizdu saugotojui (visi svajoniu darbai nublanksta pries si).
Baidarem, ilgauodegem valtim, kateriais, katamaranais ar jahtom, didziausias dziaugsmas diena cia buti ant vandens, o dar geriau - vandenyje. I pavakare, kai tempa pakrenta iki kokiu +28 paemem Pooltaros dviracius, o Jera scooter’i. Pasizvalgysim po apylinkes be automobilio. Daugiau 20km? Baikit, nu tikrai niekaip jums nesigaus. Blem!!! I kalna nuo kalno, i kalna nuo kalno 🤦‍♀. Is tolo paspoksom i bezdziones, kurios isigudrine ne tik kad siuksles perrinkinet, bet ir nuo prekystaliu vogt, ir traukiam vakarieniaut i restorana, kuris ‘cia tik va truputi isuksit is pagrindinio ir kelio gale bus’. Lodydami vietinius sunis, minam per palmiu ir kauciukmedziu giraites jau senokai virsije 20km ir nei kelio galo, nei restorano. Lipt jau noretusi, bet valgyt irgi. Tai kelio gale, terasos polius sumerkes i upes vaga, namas vistik buvo. Ivaziavom pas zmones i kiema, restoranas jus, ar ne - mes jau buvom past that level. Kazkaip gal butu pavalgydine ir siaip, bet pasitaike, kad restoranas - toks seimyninis eterpraisas: vyras netoli zuvies ferma turi, o zmona su dukra keptuvem ir puodais barskina. Mes, aisku, nieko nesuprantam. Mums viskas tinka. Jera uzsako eiline puota, ir isplaukia vyras i ta savo ferma zuvies atvezt. Sako, nelaikau as cia, reikia kad sviezia, tiesiai is vandens kad butu. Kol baigem valgyt, tamsu - nors pirstu durk. Musu dviraciai - be jokiu sviesu, tai pasisiule zvejas nusveist mums kelia. Jera su scooter’iu - priekyje, mudu su dviraciais - per viduri, o zvejas, pickup truck'o sviesas ijunges - gale, ir varom tokia marga kolona atgal i gatves lempu sviesa. Zabtai - cia visiskai pakrite nuo zmoniu svetingumo.
Kazkaip gaila is tu dziungliu isvaziuot buvo, vis atgal i upely norejosi. Matyt, ir vairuotojas jaute, mus, lyg neikainojamus Faberze kiausinius visus 200km iki Trang, letai vezdamas. Ten gi as per the name - Dangaus Kalvu kurortas, tik pusryciai very so so ( palepom Pooltaroj). Antra ryta savu is papedes moteriskiu atsinesem, bet vaizdai vaizdai... Ir Yao plezas visai salia; toks tuscias ir ilgas, kad atgal iki Krabi galetum grizt - nei ryte, nei vakare jau daugiau nieko nereikia.

Dienai pasiorganizuojam ilgauodege ir isplaukiam snorkeliuot. Bet tas 'pasiorganizuojam', tai vel taip ateikit i prieplauka, kazkas lauks, kazkur plukdys, kazka parodys, pietus bus. Kad snorkeliuosim nebuvo aisku beveik iki to momento, kol nepmatem kaukiu ir vamzdeliu.
Cia buvo musu pirmas pasiplaukiojimas virs koralu ir pirmas kartas, kai as truputi gailejausi nemokanti plaukt tiek, kad man duotu lastus, o ne gelbejimosi rata (nors buti plukdomai irgi turi savu privalumu). Krabi/Trang pusej visi keliai pas spalvotas zuvytes veda i Ko(h)(=sala) Kradan apylinkes. Tik pluduriuoji ir ziuri, ir ziuri, ir ner kada galvos is vandens istraukt, net jei dar ta pati ryta (ir kokius 15metu iki tol) galvojai, kad vos galvai panirus, vanduo uzlietu smegenis ir tuscias pilvo ertmes. Major misconception. Kas man sita nesamone sugalvojo?!?! Ir dar, kas sugalvojo, kad va pyst ir gali be vargo pasisiot i zuviuko Nemo troba?!?!

Atostogu pabaigai pietuose vaziuojam i Thailando Panevezi - Nakhon Si Thammarat. Sako, zmones supratingai palinksi, jei isgirsta, kad tu kilimo is ten, suprask, komplikuotai reikalai su Thammaratieciais gali pasisuskt in no time. Zodziu, varom i Panevezi su Jeros broliu, kuris siaip, panasu, vairuoja formule, bet siand turejo paimt truck’a, kad zmoniu lagaminai tilptu. Laikykites ten, Faberze kiausiniai! Pakeliui mus kaip tikrus grynuolius (ar cirko bezdzioneles) parodo savo draugams, pasirodom Jeros mamai, iskraunam jos lagamina ir i miesta. O mieste budistu atlaidai. Visur oranziniu senobiniu gvazdiku girliandos, nesibaigiantys oranzines medziagos ritiniai, ir sniurais triskart aplink tas sventyklas einantys zmones.

Mes vieninteliai tokie truputi kitokie: ir nieko nesuprantam, ir mums viskas idomu. Atlaidai tokie is tikruju major, nes ir koncertas bus, ir kur miegot kampas yra, ir vel maisto palapiniu eiles, ir triusiku gali papirkt ir zaislu vaikams. Taip kad jau griztum po svenciu atsinaujines visom prasmem. Jerai kasdienes nuodemes mama liepia vaziuot nusiplaut stebuklingu mecetes sulino vandeniu, tai po dienos vazinejimo ju vaikystes vietom, ir mes atvestam linksmindami vaikus mecetes kieme. Vakare jau ilgai nesibastom, nes viesbutis fainas, bet ju wi-fi 🤦‍♀️ - isbandymas kantrybei. Dar pusdieni pavaikstinejam, pavazinejam, ‘batu sniureliu’ iki Thailand'o ilankos zveju turgaus nusigabenam,
ir susimokeje Air Asia uz lagamino virssvori, griztam i tikra didmiesti.

Bangkok'as pribloske automobiliu kiekiu ir visu nepamatuotu noru vairuoti net ir per tuos baisius praktiskai nesibaigiancius kamscius. Ir keliai ten nei po viena, nei po dvi juostas. Kaip aplink budistu sventyklu stupas besivyniojantys nesibaigiantys oranzines medziagos ritiniai, taip aplink Bangkok'a juda beveik nenutrukstami automobiliu karoliai. O public transport visai nieko. Metro ir BTS(Skytrain) tam ju karstyje vesus, o jei reik toliau pavaziuot net ir salta. Svaru, nes niekas nevalgo ir negeria, tai ir siukslint nesigauna. Nepaisant to, kad nera vieno bilieto, o ilgalaikiu transporto korteliu pasirinkimas yra nuo iki, susigaudyt nera sunku. Bilietu kainos suzymetos ant stociu zemelapio pagal atstuma, o bilietus ar tos dienos metro zetonus perki is kioskelio arba ticket machine. Tik tos vietines, mus paglobojusios, damos nebaisiai metro/traukiniu reikaluose, nes, aisku, vairuoja arba yra veziojamos. Patys susipazinom ir jas supazindinom. Ir dar penkiese, neskaitant vairuotojo, tuktukais palekiojom. Kas irgi buvo naujiena ne tik mums. Matyt, tai atrode so much fun, kad prie vieno sviesoforo vairuotojas tiesiog isjunge varikli ir istiese raktelius Edgarui - to swap places (tikedamasis, kad ir ji mes taip laikytume).

Dabar apie turgu. Ne ta, kuris yra daugmaz maisto visom formom ir be kurio nei vienas miestelis ar didesnis didmiescio rajonas neapseina, bet apie Chatuchak turgu, dar kitaip - JJ market. Nublanksta visi, kadanors matyti turgus. Hong Kong’o visi Mog Kok turgai kartu sudejus ne daug ka butu tureje mums parodyt, jei Chatuchak butu atsitikes pirmiau. Nereikalingo sudo cia yra tiek, kad jei paciu didziausiu buldozeriu stumtum imanomai didziausia kausa, neuzkabintum anei vieno gero daigto ir taip, itariu, valandas galetum stumt. Sitas turgus, turi turistu centra ir duoda zemelapi, nors kai truputi dingteli ir per tas nesibaigiancias stogines bent apgraibom suvokti vietos dydi, dieve padek, jei tau kazko specific reikia. Cia didziausias ne tik Thailand’o, bet ir pasaulio savaitgalinis turgus. Kamputyje verkia mano vaikystes Gariunai, bet cia level 5000, jei Gariunai butu tokiam paciam minuse. Tai jei atostogu skrist per Bangkok ir yra galimybe stopover savaitgali, nereik atostogu spintos temptis i Azija. Viska - new, vinatage & fuflo - gali nusipirkt JJ Market. O pats nuostabiausias atradimas - 2 sekcija, kur savo kurinius pardavineja pradedantys dizaineriai: trendy, kokybiska, o kainos - mazesnes nei Primarke. Ir mes apie sita turgu NIEKO nebuvom girdeje.

foto