TRYS WOW KETVIRTADIENIO VAKARUI

Atluzo man laimes nuo svetimo sumustinio, ir ejau vakar su Charles & co i teatra. Spektaklis, kaip Maja jau po visko konstatavo, - "emotional rollercoaster" - nuo juoko, su reikalu asaras nusibraukt, iki asaru jau visai be juoko. Schiller'io Luise Miller pasakojimo linija visiskai klasikine, kvepianti Sakespeare'o Otelu bei gi Romeo su Julieta, ir vaizduoja XVIIIa pabaigos vokieciu dvaro politines intrigas, kur jaunatvisko maksimalizmo persunktai meilei oi oi oi kaip ne kaip baigiasi. Visi gi tragedijos buvom susirinke ziuret.

Pirmas "wow" istiko, kai paziurejau kur tas Donmar teatras yra. Simtus kartu pro ta vieta ejus, grizus, issukus ir vel ejus, tai kad nors mintis. Geriausiu atveju pagalvotum, kad baras/klubas, o siaip - turbut parduotuve.

Antras "wow" - teatras. Jausmas toks lyg veiksmas vyktu tavo svetainej. Keliais i scena remiesi, aktoriui uz kojos gali nugriebt, ir jau visos siules ant kiekvieno sijono kaip ant delno ir ne tik tiems, kurie pirmoj eilej sedi. Is to nustebimo, bandziau taip "nepastebimai" - nuotraukele atminciai ( :D ), bet, deja, buvau pastebeta, tik "patarimu" ISTRINT, kad ir nekokybiskos foto, nepasinaudojau. Truputi palandziojau po Google ir toki grazu teatro interjero paveiksliuka (~~tiesa, scena visai kitam spektakliui paruosta~~) is jo architektu pasiskolinau, tik jis mandru - erdve didinanciu - objektyvu nufotgrafuotas, tai to viso mazumo nesimato. Mazumas mano nuosavoj (~~autorinej~~) foto lyg ir matytusi, tik ten siaip nieko nesimato ( :D ). Tai ir gaunas, kad tuos, kas susidomes, teks vestis, kad jau gyvai pamatyt, nes tik as viena dabar ir zinau, kaip ten viskas is tikruju atrodo.

Ir tas jau trecias "wow" - tai pats spektaklis. Visaip kaip isgirtas ir isaukstintas (neskaitant to, kad pats teatras jau kaip dauguma cia sako "punching above it's weight") pateisino visas viltis. Viskas buvo labai asmeniska ir labai arti - beveik ties pirstu galiukais.