Londone atsalo: nuo basu koju penktadieni iki papildomo, bet jau pukinio drabuziu sluoksnio sestadieni. Ir lietus kaip visuotine premija, kad butu aisku, kur cia ruduo pakastas. Vel rytais visi grezioja salancias rankas, trypcioja ant platformu ir pucia silto oro dumus. Siltu sriubu ir sodriu troskiniu sezonas! As sriubu dazniausiai nemegstu ir, isskyrus sildomaja funkcija, (arbata daro lygiai ta pati, tik maziau vargo ruosiant) daugiau naudos - neizvelgiu. Bet gal reiks pergalvot cia sita savo poziuri.
Taip jau isejo, kad pies filma pirmadieni nebuvo laiko pavalgyt, o po, jau kazkaip nesinorejo smarkiai saukstu darbuotis. Tuomet lieka tik dabar populiarus tapas dydzio porcijas duodantis restoranai arba kita banga - japoniskos sriubos. Tapas buvom sestadieni su Egle ir Petru, tai su Jessica stojom i eile prie udon. Koya - siuo metu, sako, geriausiai moka istempt tokius makaronus. Cia irgi laukiantys laukia uz duru kieme (keista tendencija, juolab, kad Londonas ne amzinos silumos krastas), o visas nedidelis naudingas plotas valgytojams.
Smagu mums, kad pirmadieni nelyja, o ir eile, kai mudvi atzingsniuojam, jau zenkliai sutrumpejus. Meniu - is makaronu ir ryziu (donburi), ir dar keli specials, bet mes uz makaronus siandien. Udon siaip jau yra kvieciu makaronai zuvies sultiny ir pagal nora kokie nors priedai ant virsaus. Buna silti makaronai siltam sultiny, salti makaronai saltam sultiny, silti makaronai saltam sultiny, salti makaronai siltam sultiny. Turbut ir dar kokiu nors buna. Zodziu, sesios zasys su sesiais zasyciais... Mes viena silta-silta uzsisakem su rukyta skumbre ir juodu pupeliu ugliais, o kita su pjaustyta ir malta antiena. Idealus maistas - velyvai vakarienei. Galetu auksarankes(iai) turbut ir namuose kazka panasaus pasidaryt, bet negi tu namie sriuba valgysi su pagaliukais. Vargu. Taip va, puse japoniskos virtuves dziaugsmo ir dingsta.